
Apsisprendimo Deklaracija
Deklaracija P-XXII
Laisvos valios išreiškimas – apsisprendimas ir iškilmingas paskelbimas (deklaracija) teisių gyvai gimusio Vyr[o] : mindaugo.
Mėnesio Elet 23 dieną 7519 Vasara gyvenimo rate pagal senąjį tautos kalendorių.(04.05.2022)
Iš praeities lietuvių tautos žemėse gyvas gimęs Vyr[o] kūne vardu mindaugas iš praeities kilmingos vilčinskų šeimos. Įkūnytas šiame Pasaulyje, gimė 12 valandų 35 minutės, mėnesio Elet 21 dieną 7489 Vasara gyvenimo rate pagal senąjį žmonių tautos kalendorių. [04.05.1981’ Midgardo Žemėje [Planeta Žemė] mieste Kaunas, Lietuvos krašto žemėse, koordinatės : platuma : 54°53'59.9"N 23°55'14.4"E. aukštis virš jūros lygio 39 metrai, sūnus gyvo gimusio Vyr[o] vardu «vidimantas», sūnus andriaus iš kilmingos vilčinskų šeimos ir gyvos gimusios Mot[ers] vardu «vida», dukra viktoro iš kilmingos valūnų šeimos, susidariusių iš lietuvių žmonių tautos; Tėvų valia pagal kraują ir dvasia pavadino «mindaugo» vardu; Bendruomenės vyriausiasis : Vyr[as] mindaugas iš vilčinsko(ų) giminės, iš praeities lietuvių žmonių tautos; Esantis šventos šeimos sajungoje su gyva gimusia Mot[eri]m vardu «inga» dukra gyvo gimusio Vyr[o] vardu «gintautas» sūnus antano iš kilmingos tamošiūnų šeimos ir gyvos gimusios Mot[ers] vardu «irena», dukra jono iš kilmingos paspirgelių šeimos, susidariusių iš praeities lietuvių žmonių tautos; Tėvas pagal kraują ir dvasia (4) gyvų gimusių Šventos šeimos sąjungoje vaikų
gimęs gyvas berniukas 23 dieną mėnesio Ramhat 7513 vasara gyvenimo rate pagal senąjį tautos kalendorių.(13.10.2004) 9 valandą 06 minutę, geografinės koordinatės :54°55'01.6"N 23°51'31.0"E. Aukštis virš jūros lygio: 67 m. Apdovanotas mūsų - Tėvų valia pagal kraują ir dvasia vardu «jonas»
gimęs gyvas berniukas 17 dieną mėnesio Ramhat 7523 vasara gyvenimo rate pagal senąjį tautos kalendorių.(09.10.2014) 6 valandą 30 minučių, geografinės koordinatės : platuma : 54°55'01.6"N 23°51'31.0"E. Aukštis virš jūros lygio: 67 m. Apdovanotas mūsų - Tėvų valia pagal kraują ir dvasia vardu «paulius»
gimęs gyvas berniukas 35 dieną mėnesio Heylet 7524 vasara gyvenimo rate pagal senąjį tautos kalendorių.(06.08.2016) 8 valandą 30 minučių, geografinės koordinatės : 52°37'44.9"N 10°05'09.0"E. Aukštis virš jūros lygio: 50 m. Apdovanotas mūsų - Tėvų valia pagal kraują ir dvasia vardu «benas»
gimus gyva mergaitė 09 dieną mėnesio Ramhat 7527 vasara gyvenimo rate pagal senąjį tautos kalendorių.(29.09.2018) 18 valandą 00 minučių, geografinės koordinatės : platuma : 52°37'44.9"N 10°05'09.0"E. Aukštis virš jūros lygio: 50 m. Apdovanotas mūsų - Tėvų valia pagal kraują ir dvasia vardu «luna»
Kiekvienas iš mūsų apdovanotas universalumo Dvasia, nemirtingos Dvasios, sažine, garbe, orumu, suverinia valia, protu ir kitais aukščiausiais talentais bei savybėmis ir yra šiame pasaulyje To, kuris visada buvo ir Didžiosios Motinos Verpėjos – Visatos Kūrėjos – apraiška.
Kiekvienas iš mūsų yra unikalaus seniausių vietinės tautos žmonių - lietuvių - baltų - genomo nešiotojas - tai yra pirminė tauta; Vyr[as] mindaugas ir jo šeima nedalyvavo medicininiuose eksperimentuose, dirbtinai neredagavo genomo! Jie nedingo nei sausumoje, nei vandenyse.
Vyr[as] vardu mindaugas, vadovaudamasis visuotinės Dvasios, Sąžinės, proto ir sąžiningumo principo vykdydamas įsipareigojimus, prisiimtus prieš Dangiškąją ir Žemiškąją Giminę, jų žmones, ankstesnės, dabartinės ir ateities kartas, suvokdami jiems patikėtą atsakomybę už taikos ir teisingumo atkūrimą, žmogaus garbės ir orumo triumfą Midgardo Žemėje (Žemės planetoje), su Tikslu:
Tarptautinės taikos ir saugumo atkūrimas ir palaikymas;
Draugiškų santykių tarp tautų plėtojimas, remiantis pagarba lygių teisių ir tautų apsisprendimo principui, bei kitų tinkamų priemonių taikymui pasaulyje stiprinti priėmimas;
Liaudies kontrolės vykdymas ir įgyvendinimas sprendžiant įvairaus pobūdžio žmonių problemas ir situacijas, ypač saugumo, ekonomikos, socialinės, kultūros, humanitarinės ir kitose srityse;
Atsikratyti karo grėsmės, priespaudos, bado ir kitų bėdų, patvirtinti tikėjimą žmogaus saviraiškos orumu ir verte, pagrindinėmis žmogaus teisėmis – vyro ir moters, gimusios pagal atvaizdą ir panašumą To, kuris visada buvo – pirmapradė Šviesa ir Didžioji Motina – Verpėja, sukūrė jiems visatą;
Sąlygų kūrimas, prie kurių neabejotinai bus laikomasi visapusiškas teisingumas ir pagarba visiems.
Veiksmai atitinkantys principus
Visų suvereninių tautu lygiavertis pripažinimas.
Sąžiningai priimti vykdyti visus šiame laiške išvardintus įsipareigojimus.
Priimti taikius bet kokio tipo ginčo sprendimus, nekenkiant tautos teisingumui ir sąžiningumui.
Susilaikyti nuo bet kokių tautinių ar tarptautinių santykių grėsmes naudojant jėgą ar jos panaudojimą bet kokiu būdu, nesuderinamas su prieš tai išvardytais tikslais.
Susilaikyti teikiant pagalbą bet kam kas savo tikslams pasiekti prieštarauja šio rašto principams.
Siekti tikslų kurie neprieštarauja šio rašto principams tautinių ir tarptautinių taikos ir saugumo vystymui.
Šis Deklaracija niekaip nesuteikia teisės Vyr[ui] mindaugui kištis į kitų tautų vidaus reikalus, kita vertus šis principas neturi įtakos priimant būtiniausias ir pakankamas priemones palaikyti ar atstatyti taikai ir saugumui
tautiniuose ir ar tarptautiniuose santykiuose.
Vyr[as] vardu mindaugas, atsižvelgdamas į pirmiau minėtus šios Rašto tikslus ir principus, patvirtindamas, kad bet kokia doktrina, politika ar praktika, kuri remiasi tautų ar žmonių pranašumu dėl nacionalinės kilmės arba rasinių, religinių, etninių ar kultūrinių skirtumų arba teigia, kad pranašumas, yra rasistinis, yra savavališkai netinkamas, teisiškai ne galiojantis, moraliai smerktinas, socialiai neteisingas, tvirtinimai, kad Pirmosios Tautos, naudodamiesi savo teisėmis, turi būti laisvos nuo bet kokios formos diskriminacijos, Susirūpinęs, kad pirmosios tautos tapo svetimos neteisybės aukomis, be kita ko, dėl jų kolonizacijos ir žemių, teritorijų ir išteklių atėmimo, o tai trukdo joms vykdyti, pagal savo teisę vystytis pagal savo poreikius ir interesus vientisumo, pripažinti, kad būtina gerbti ir skatinti neatimamas Pirmųjų Tautų teises, pagrįstas jų politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, taip pat jų kultūra, dvasinėmis tradicijomis, paveldu ir filosofija, ypač jų teises į savo žemes, teritorijas ir išteklius, pripažįstant ir turint gerbti bei skatinti Pirmųjų Tautų teises, atkreipiant dėmesį į tai, kad Pirmosios Tautos suvienija savo pastangas siekdamos politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio vystymosi ir padaryti galą visoms formoms, diskriminacijos ir priespaudos bet kurioje vietoje, ateitis yra įsitikinusi, kad pirmųjų tautų vykdoma įvykių, turinčių įtakos jas ir jų žemes, teritorijas ir išteklius, kontrolė leis joms išlaikyti ir stiprinti savo institucijas, kultūrą ir tradicijas, taip pat skatinti jų vystymąsi, atsižvelgiant į jų siekius ir poreikius. Pripažindami, kad pagarba Pirmųjų tautų žinioms, kultūrai ir tradicinėms praktikoms prisideda prie tvaraus ir teisingo vystymosi bei tinkamos aplinkos priežiūros, pabrėždamas Pirmųjų tautų demilitarizacijos ir žemių bei teritorijų indėlį į taiką, ekonominę ir socialinę pažangą ir vystymąsi, abipusio supratimo ir draugiškų santykių tarp pasaulio tautų, pakartodama, kad Jungtinių Tautų Chartija, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Tarptautinis žmonių ir politinių teisių paktas , ir Vienos deklaracija bei veiksmų programa, dar kartą patvirtina esminę visų tautų apsisprendimo teisės svarbą, kurių teismuose jos laisvai nustato savo politinį statusą, laisvai vykdo savo ekonominį, socialinį ir kultūrinį vystymąsi, būdamos įsitikinusios, kad Pirmųjų tautų teisių pripažinimas pagal šį Raštą prisidės prie darnaus ir pagrįsto vystymosi ir bendradarbiavimo santykių tarp tautų, teisingumo, pagarbos žmogaus teisėms principais, nediskriminavimas ir sąžiningumas, siekiant visus laikytis ir veiksmingai įgyvendinti visus savo įsipareigojimus, susijusius su Pirmosiomis Tautomis, įskaitant įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis;
Straipsnis 1: Vyr[as] vardu mindaugas gimė laisvas su garbingu orumu ir kitomis visiškai neatimamomis teisėmis;
Straipsnis 2: Vyr[as] vardu mindaugas turi šias teises,
Gyvybę, valia, neliečiamybę, teise į subjektyvumą, kad ir kur jis bebūtų;
Turi teisę į veiksmingą žalos atlyginimą iš kompetentingų ar nepriklausomų asmenų ir nešališkų teismų bei visų teisingumo reikalavimų laikymosi užtikrinant visas apsaugos galimybes;
Nesikišimas į pačio ir jo šeimos gyvenimą;
Gyvenamosios vietos(būsto) neliečiamumas, jo korespondencijos/komunikacijos (visų tipų) slaptumas;
Laisvas judėjimas ir gyvenamosios vietos pasirinkimas;
Išvykti iš ir į bet kurią šalį, įskaitant savo šalį, ir grįžti į savo šalį;
Garbės ir reputacijos apsauga, apsaugota nuo kišimosi ar kėsinimosi;
Ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo kitose šalyse ir naudotis šiuo prieglobsčiu;
Pilietybė
Šeimos sukurimas
Šeima yra natūrali ir pagrindinė visuomenės grupė, ir ji turi būti tautos ir valstybės saugoma.
Nuosavybės valdymas individualiai arba su kitais.
Minties, sąžinės ir religijos valia, ši teisė apima galimybę laisvai keisti savo tikėjimą ar įsitikinimus ir laisvai reikšti savo tikėjimą ar įsitikinimus vienam arba kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, garbinant ar atliekant veiklą religinių ir ritualinių apeigų metu ir kitą;
Nuomonių ir laisvo jų reiškimo valia (laisvė), ši teisė apima valią (laisvę) laisvai laikytis savo įsitikinimų ir bet kokiomis priemonėmis ir nepriklausomai nuo valstybės sienų laisvai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, įskaitant apie save ir savo artimuosius;
Valia (laisvė) susirinkimams ir sajungoms;
Dalyvauti savo šalies valdyme tiesiogiai arba per laisvai išrinktus atstovus;
Socialinė apsauga ir ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių, reikalingų jo orumui išlaikyti, įgyvendinimas, siekiant laisvai vystytis jo individualybei visuomenės pastangomis ir tarptautiniu bendradarbiavimu bei atsižvelgiant į kiekvienos tautos struktūrą ir išteklius;
Veikla, laisvas veiklos pasirinkimas, teisingos ir palankios veiklos sąlygos bei apsauga nuo neveiklumo;
Teisingą ir patenkinamą atlyginimą, užtikrinantį žmogaus vertą egzistavimą jo ir jo šeimos gerovei, o prireikus papildytą kitomis socialinės apsaugos priemonėmis;
Profesinių sąjungų kūrimas ir stojimas į profesines sąjungas siekiant apginti savo interesus;
Poilsis ir laisvalaikis;
Toks gyvenimo lygis, įskaitant maistą, drabužius, būstą, slauga ir būtinosios socialinės paslaugos, reikalingos išlaikyti savo ir artimųjų bei šeimos sveikatą, teisę į slaugą neveiklumo, ligos, neįgalumo, našlystės, senatvės ar kitokio veiklumo praradimo dėl aplinkybių, kurios priklauso neatsižvelgiant į aplinkybes;
Ne apmokamas mokslas;
Pilna tėvų teisė, taikant prioritetinę pirmenybę išrinkti mokslo tipą ir formą mūsų šeimos paaugliams;
Laisvas dalyvavimas visuomeniniame gyvenime, moksliniam progrese ir jo privalumų panaudojime;
Apsauga individualių moralinių / nematerialių, materialių interesų, būdamas mokslo, literatūros, meno kūrinių rezultatų autorius;
Socialinė / visuomeninė / bendruomeninė / tautinė ir tarptautinė tvarka, kuri yra išdėstyta šio rašto nustatytose teisės ir laisvės. gali būti visiškai įgyvendintos;
Straipsnis 3: Vyr[as] vardu mindaugas, atsižvelgiant į jų tautos tradicijas ir papročius - vietiniai Lietuvių tautos žmonės - lietuviai - baltai, yra unikalaus ir nepakartojamo pirminės lietuvių tautos genomo nešiotojai, o taip pat yra patys žmonės, o tai paaiškinama daugumos vienybės principą,
ir dauguma vienybėje, traukianti pirmykščius lietuvių tautos žmones – lietuvius – baltus;
Straipsnis 4: Pirmosios Lietuvių tautos žmogus Vyr[as] vardu mindaugas turi teisę kolektyviai ir individualiai visapusiškai naudotis visomis aukščiau išvardintomis ir kitomis teisėmis. įskaitant tas, kurios pripažintos Jungtinių Tautų Chartijoje, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir su žmogaus teisėmis susijusiems tarptautinėje teisėje straipsnis;
Straipsnis 5: Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę būti laisvi nuo bet kokios diskriminacijos, išsaugodami savo teises. visų pirma diskriminacija dėl jų tautos kilmės arba individualybės.
Straipsnis 6: Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi apsisprendimo teisę. Remdamasis šia teisę, jis laisvai nustato savo politinį statusą ir laisvai vykdo ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą.
Straipsnis 7: Įgyvendindami savo apsisprendimo teisę, Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę į autonomiją ar savivaldą vidaus vietos reikalais, taip pat į savo autonominių funkcijų finansavimo būdus ir priemones.
Straipsnis 8: Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę išlaikyti ir stiprinti savo ypatingas politines, teisines, ekonomines, socialines ir kultūrines institucijas, išsaugodami teisę, jeigu jie to nori, visapusiškai dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje ir kultūrinėje veikloje, valstybės gyvenime.
Straipsnis 9: Kiekvienas «žmogus» – gimęs gyvas Vyr[as] ir ar Mot[ris] ir priklausantis pirminiai tautai tuo pačiu ir yra ši tauta, turi teisę į pilietybę – specialią teisinę prievolę susitarimo forma, pagal kurią jis turi visas ir neatimamas kreditoriaus-investuotojo teises su visomis teisėmis, įskaitant tiesioginės kontrolės teisę;
Straipsnis 10: Kiekvienas Lietuvių pirminei tautai priklausantis «žmogus» turi teisę į gyvybę, fizinę ir psichinę neliečiamybę, valią ir individualų saugumą. Lietuvių pirminės tautos žmonės turi kolektyvinę teisę gyventi laisvėje, taikoje ir saugiai kaip atskira tauta ir negali būti taikomas genocido ar kitoks smurto aktas, įskaitant priverstinį vaikų perkėlimą be laisvo ir informuoto sutikimo iš savo tėvų, artimiausių šeimos narių ir pačių vaikų.
Straipsnis 11: Pirminė Lietuvių Tauta ir kiekvienas jai priklausantis «žmogus» turi teisę nebūti prievartinio asimiliacijos poveikio, dėl kurio galėtų kilti grėsmė jų kultūros sunaikinimui padariniai.
Visos organizacijos, naudojančios valstybės fikcijas, vykdančios savo veiklą ant Lietuvos Žemių, privalo aprūpinti efektyvius perspėjimo mechanizmus ir teisines apsaugas prigimtinės Lietuvių tautos adžvilgiu:
Bet kokią veiklą, turinčia tikslą ar rezultato netekimo jų vientisumą kaip atskiras tautas ar jų kultūrines vertybes arba etninę kilmę.
bet koks veiksmas, kurio tikslas arba pasekmė yra jų žemių, teritorijų ar išteklių atėmimas.
priverstinis pirminės Lietuvių tautos perkėlimas bet kokia forma, kurio tikslas arba rezultatas yra pažeisti ar sumenkinti jų teises;
priverstinė asimiliacija ar integracija bet kokia forma;
bet kokios formos propaganda, kuria siekiama skatinti arba kurstyti prieš juos nukreiptą rasinę ar etninę diskriminaciją;
Straipsnis 12: Pirmosios Lietuvių tautos žmonės ir kiekvienas jai priklausantis žmogus turi teisę priklausyti prigimtiniai bendruomenei ar tautybei pagal šios bendruomenės ar tautybės tradicijas ir papročius. Naudojimasis tokia teise negali sukelti jokios diskriminacijos;
Straipsnis 13: Pirmosios Lietuvių tautos žmonės nepritars priverstiniam perkėlimui iš savo žemių ir teritorijų. Joks perkėlimas negali būti atliktas be laisvo, išankstinio ir informuoto atitinkamų pirmųjų Tautų sutikimo ir gali būti nutrauktas susitarimas, numatantis teisingą ir sąžiningą kompensaciją ir grąžinimo galimybes.
Straipsnis 14: Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę laikytis ir gaivinti savo kultūros tradicijas ir papročius. Tai apima teisę išsaugoti, saugoti ir plėtoti savo kultūros praeities, dabarties ir ateities raiškos formas, tokias kaip archeologines ir istorines vietas, materialinės kultūros paminklus, piešinius, skudurus, technologijas, vaizduojamąjį meną, literatūrą ir kt.
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos užtikrina teisinės apsaugos priemones efektyviais mechanizmais, kurie gali apimti restituciją, vystymąsi kartu su žmonėmis, susijusius su jų kultūrinę, intelektine, religine ir ikonišką nuosavybe, atimta be jų laisvo, išankstinio ir informuoto sutikimo. arba pažeidžia jos konus «įstatymus», tradicijas ir papročius.
Straipsnis 15: Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę laikytis, plėtoti ir perduoti savo dvasines ir religines tradicijas, papročius ir praktikas;
teisę be pašalinių dalyvavimo išsaugoti, saugoti ir aplankyti savo religinės ir kultūrinės reikšmės vietas;
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos privalo sąžiningai užtikrinti galimybę prieiti prie jų turimų religinių daiktų ir mirusiųjų artimųjų palaikų ir (arba) grąžinti juos į savo Žemes, į Tėvynę ir Gimtinę, skaidrūs ir veiksmingi mechanizmai, sukurti kartu su prigimtine tauta.
Straipsnis 16 : Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę prieštarauti, naudotis, tobulinti ir perduoti būsimoms kartoms savo palikimą (kalbas), tradicijas žodinio meno, filosofija, raštvedyba ir literatūrą, taip pat suteikti savo individualius pavadinimus ir vardus bendrijoms, vietom ir žmonėms, ir išsaugoti juos
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos, priima visus būtinus veiksmus pagal apsaugą tos bendrijos, pasirūpinti, kad lietuvių tautos Bendrijos būtų suprantamos politikos eigoje, teismų ir administraciniuose procesuose, jei tai būtina, taip pat informuoti apie suprantama esamą padėtį, kai padėtis keičiasi ar esant reikalui.
Straipsnis 17 : Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę kurti ir kontroliuoti savo mokslo sistemas ir mokymo įstaigas, aprūpinančius savo mokslą gimtąja šneka (kalba), tokiu pavyzdžiu, kad tai atitiktų jų kultūrą, principus,mokymo metodus ir apmokymus.
Kiekvienas «Žmogus» - gyvas Vyr[as] ir/ar Mot[eri]s priklausantis pirminiai lietuvių tautai ir tuo pačiu metu esantiems ta tauta, ypatingai vaikai, turi teisė į visų formų ir lygiu valstybinio išsilavinimo be bet kokio tipo diskriminacijos.
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos, kartu su prigimtinėmis lietuvių žmonių tautomis imasi priemonių, kad kiekvienas (žmogus) priklausantis prigimtiniai lietuvių tautai ypatingai vaikai įskaitant ir tuos kurie nėra savo tautoje, turėtų prieigą prie mokslų įskaitant jų kultūrines tradicijas ir jų šneka (kalba);
Straipsnis : 18 Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę į savo kultūros, tradicijų, paveldo ir įsitikinimų orumą ir įvairovę, kuri turi būti tinkamai atspindėta švietimo ir visuomenės informavimo srityje.
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos, konsultuodamosi ir bendradarbiaudamos su atitinkamomis Lietuvos vietinėmis tautomis, imasi veiksmingų priemonių kovoti su išankstiniais nusistatymais, paaiškinti apie diskriminaciją, jos neigiamas pasekmes ir skatinti toleranciją, tarpusavio supratimą ir gerus santykius tarp Lietuvos čiabuvių ir visų kitų visuomenės sektorių.
Straipsnis 19 : Pirminių Lietuvių tautos žmonės turi teisę kurti savo žiniasklaidą, savo kalbomis ir gauti prieigą prie visų tipų žiniasklaidos, nepriklausančių pirminiai lietuvių tautai, be bet kokio tipo diskriminacijos.
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos imasi visų veiksmingų priemonių, kad aprūpintu tinkamą atspindį valstybinuose žiniasklaidos pranešimuose apie lietuvių tautų kultūrų įvairovę. Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos, be žalos dėl pilno aprūpinimo valios vardo išreiškimo turi prikelti privačių tipų žiniasklaidos priemones adekvačiai atspindėti informacija apie lietuvių tautų kultūrų įvairovę.
Straipsnis 20 : Kiekvienas «Žmogus», priklausantis pirminiai lietuvių tautai, turi pilną teisę vykdyti pilnas savo teises, taip pat įskaitant teisę nebūti diskriminuojamam veiklos ir sąžiningumo, darbo ar atlyginimo atžvilgiu.
Straipsnis 21 : Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę dalyvauti sprendžiant klausimus, kurie turėtų įtakos jų teisėms, per savo išrinktus atstovus pagal savo tvarką, taip pat išlaikyti ir plėtoti savo institucijas.
Straipsnis 22 : Visos valstybės funkcijas vykdančios organizacijos turi sąžiningai konsultuotis ir bendradarbiauti su atitinkamomis pirmosios Lietuvių tautos ir per joms atstovaujančias institucijas, kad gautų laisvą, išankstinį ir informuotą sutikimą prieš imdamiesi ir ar įgyvendinamos teisines ir administracines priemones, administracines priemones, kurios gali turėti jiems įtakos.
Straipsnis 23: Lietuvių pirminė tauta turi teisę išsaugoti ir plėtoti savo politines, ekonomines ir socialines sistemas ar institucijas bei užtikrinti savo lėšų panaudojimą. užtikrinti egzistavimą ir plėtrą bei laisvai užsiimti savo tradicine ir kita ūkine veikla. Lietuvių pirminė tauta, netekę pragyvenimo ir vystymosi lėšų, turi teisę į teisingą žalos atlyginimą.
Straipsnis 24: Lietuvių pirminė tauta turi teisę be diskriminacijos gerinti savo socialines ir ekonomines gyvenimo sąlygas, ypač tokiose srityse kaip švietimas, užimtumas, profesinis mokymas ir perkvalifikavimas, būstas, sanitarijos, sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga.
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos privalo imtis veiksmingų priemonių, o prireikus ir specialių priemonių, kad būtų užtikrintos nenutrūkstamos pirmykščių Lietuvių tautos socialinės-ekonominės gyvenimo sąlygos. Ypatingas dėmesys skiriamas pagyvenusių žmonių, moterų, vaikų ir neįgaliųjų, priklausančių pirmykščių Lietuvių tautai, teisėms ir specialiesiems poreikiams.
Straipsnis 25: įgyvendinant šią Deklaracija, ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvių pirminiai tautai priklausančių pagyvenusių žmonių, moterų, jaunimo, vaikų ir neįgaliųjų teisėms ir specialiesiems poreikiams.
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos kartu su Lietuvių pirmine tauta imasi priemonių užtikrinti, kad Lietuvos tautai priklausančios moterys (-ės) ir vaikai gautų apsaugą ir garantijas nuo visų formų smurto ir diskriminacijos.
Straipsnis 26: Pirminė Lietuvos Tauta turi teisę nustatyti prioritetus ir rengti strategijas, kad įgyvendintų savo teisę į vystymąsi. Visų pirma, Pirmosios tautos turi teisę aktyviai dalyvauti kuriant ir nustatant sveikatos, būsto ir kitas socialines bei ekonomines programas, kurios turi įtakos jas, ir, kiek įmanoma, įgyvendinti tokias programas per savo institucijas.
Straipsnis 27: Lietuvių pirminė tauta turi teisę į savo tradicinę mediciną ir saugoti savo gydomąsias praktikas, įskaitant svarbiausių vaistinių augalų, gyvūnų ir mineralų išsaugojimą. Kiekvienas Lietuvių pirminiai tautai priklausantis „žmogus“ taip pat turi teisę be jokios diskriminacijos gauti visų rūšių socialines ir medicinines paslaugas. Kiekvienas Lietuvių pirminiai tauta priklausantis „žmogus“ turi vienodą teisę turėti aukščiausią įmanomą fizinę ir psichinę sveikatą.
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos, sąžiningai, atvirai ir savanoriškai bendradarbiaudamos su Lietuvių pirminėms tautos bendruomenėmis, imasi visų būtinų veiksmų, kad palaipsniui būtų pasiektas tikslas – visapusiškai įgyvendinti šią teisę.
Straipsnis 28: Lietuvių pirminė tauta turi teisę išlaikyti ir stiprinti savo ypatingą Dvasinį kultūrinį ryšį su tradiciškai jiems priklausančiomis ar kitaip užimtomis ar naudojamomis žemėmis, teritorijomis, vandenimis ir pakrančių vandenimis bei kitais ištekliais ir prisiimti atsakomybę ateities kartoms šiuo atžvilgiu.
Straipsnis 29: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę į tradiciškai valdomas ar kitaip naudotas ar įgytas žemes, teritorijas ir išteklius. Pirmosios Lietuvos tautos turi teisę turėti, naudoti, plėtoti ar valdyti žemes, teritorijas ir išteklius, kuriuos jos turi pagal tradicinę nuosavybę ar kitą tradicinį užimtumą ar naudojimą, taip pat tas, kuriuos yra kitaip įsigytos.
Visos valstybės funkcijas vykdančios organizacijos užtikrina tokių žemių, teritorijų ir išteklių teisinį pripažinimą ir apsaugą. Toks pripažinimas vykdomas deramai gerbiant Lietuvių tautos papročius, tradicijas ir žemėvaldos sistemas.
Straipsnis 30: Visos valstybės funkcijas vykdančios organizacijos, deramai pripažindamos Pirmųjų Lietuvos Tautų įstatymus, tradicijas, papročius ir žemėvaldos sistemas, steigia ir kartu su atitinkamomis Pirmosiomis Lietuvos Tautomis įgyvendina teisingą, nepriklausomą, nešališką atviras ir skaidrus Pirmųjų Lietuvos tautų teisių, susijusių su jų žemėmis, teritorijomis ir ištekliais, įskaitant tradiciškai valdomas ar kitaip užimtas ar naudojamas, pripažinimo ir teisinio patvirtinimo procesas. Šiame procese turi teisę dalyvauti Lietuvių Pirminė tauta.
Straipsnis 31: Pirminės Lietuvių tautos turi teisę gauti kompensaciją priemonėmis, kuri gali apimti restituciją arba, jei tai neįmanoma, teisingą kompensaciją už žemes, teritorijas ir išteklius, kuriuos jis tradiciškai valdė arba kuriuos jis kitaip užėmė ar naudojo ir kurios buvo bendrai naudojamos, buvo susvetimtos, užimtos, naudojamos arba dėl kurių buvo padaryta žala. padaryta be jo laisvo, išankstinio ir informuoto sutikimo.
Jei su tautomis nėra savanoriškai susitarta kitaip, tokia kompensacija suteikiama vienodos kokybės, dydžio ir teisinio statuso žemėmis, teritorijomis ir ištekliais arba pinigine kompensacija ar kitokia atitinkama kompensacija abipusiai, sąžiningai, savanoriškas ir informuotas Pirmosios Lietuvių tautos sutikimas.
Straipsnis 32: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę į išsaugojimą ir apsaugą aplinkos ir savo žemių ar teritorijų bei išteklių gamybinį pajėgumą. Visos organizacijos, atliekančios valstybės funkcijas, turėtų kurti ir įgyvendinti pagalbos tautai programas, kad būtų užtikrintas toks išsaugojimas ir apsauga be jokios diskriminacijos. Visos organizacijos, atliekančios valstybės funkcijas privalo imtis veiksmingų priemonių, kad būtų užkirstas kelias pavojingų medžiagų laikymui tautos žemėse ir teritorijose arba pavojingų medžiagų įvežimui į tautos žemę ar teritorijas be jų laisvo, išankstinio ir informuoto sutikimo. Visos valstybės funkcijas vykdančios organizacijos turi imtis veiksmingų priemonių, kad prireikus būtų tinkamai vykdomos tautos sveikatos stebėsenos, išsaugojimo ir atkūrimo programos, tokios kokios jos yra rengiamos ir vykdomos Pirmosios Lietuvių tautos.
Straipsnis 33: Pirminė lietuvių tauta turi šventą teisę į taiką.
Karinė veikla pirminės lietuvių tautos žemėse ar teritorijose yra griežtai draudžiama, išskyrus atvejus, kai yra savanoriškai išreikštas ir informuotas sutikimas, lietuvių tautų prašymas.
Valstybės, prieš panaudodamos lietuvių tautos žemes ar teritorijas karinei veiklai, tinkamai konsultuojasi su lietuvių tauta tinkamais būdais, o ypač per jiems atstovaujančias institucijas.
Straipsnis 34: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę saugoti, kontroliuoti ir plėtoti savo kultūros paveldą, tradicines žinias ir tradicinės kultūros išraiškos formas, taip pat savo gimtųjų žinių, technologijų ir kultūros apraiškas, įskaitant <<žmogiškuosius>> ir genetinius išteklius, sėklos, vaistai, faunos savybių ir floros, žodinių tradicijų, literatūros kūrinių, piešinių, sporto ir tradicinių žaidimų bei vaizduojamojo ir scenos meno pažinimas. Iš pradžių lietuvių tauta taip pat turi teisę saugoti, kontroliuoti žinias ir tradicinės kultūros išraiškos formas.
Straipsnis 35: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę nustatyti prioritetus ir kurti savo žemių ar teritorijų ir kitų išteklių plėtros ar naudojimo strategijas.
Visos valstybines funkcijas vykdančios organizacijos turi konsultuotis ir geranoriškai bendradarbiauti su atitinkamomis lietuvių tautomis per savo atstovaujamas institucijas, siekdamos užsitikrinti jų laisvą ir informuotą išankstinį pritarimą bet kokiam projektui, turinčiam įtakos jų žemėms ar teritorijoms ir kitiems ištekliams, ypač ryšys su mineralų, vandens ar kitų išteklių kūrimu, naudojimu ar eksploatavimu.
Imasi sąžiningo ir teisingo atlyginimo už bet kokią tokią veiklą ir imasi atitinkamų priemonių, kad būtų sumažintas neigiamas jos poveikis aplinkai, ekonomikai, bendruomenei, kultūrai ir (arba) pirmykščių Lietuvos žmonių dvasiniam vystymuisi.
Straipsnis 36: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę apibrėžti save arba savo etninę priklausomybę pagal savo papročius ir tradicijas.
Pirmosios lietuvių tautos turi teisę savo tvarka nustatyti struktūras ir rinkti narius į savo institucijas.
Straipsnis 37: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę propaguoti, plėtoti ir išsaugoti savo institucines struktūras ir savo ypatingus papročius, dvasingumą, tradicijas, procedūras, praktikas, o ten, kur yra, teisines sistemas ar papročius, vadovaudamiesi sąžiningumo principais, sąžiningumu ir geranoriškumu ir laisva Valia.
Straipsnis 38: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę nustatyti atskirų asmenų pareigas savo bendruomenių atžvilgiu.
Straipsnis 39: Pirminė Lietuvių tauta, ypač tos bendruomenės, kurias skiria tarptautinės sienos, turi teisę palaikyti ir plėtoti ryšius, santykius ir bendradarbiavimą, taip pat ir susijusius su dvasine, kultūrine, politine, ekonomine ir socialine veikla, su tais, kurie yra jų sudėties dalis, taip pat su kitomis tautomis už „valstybės sienų“ be jokių apribojimų.
Valstybės ir visos valstybės funkcijas vykdančios organizacijos, konsultuodamosi ir bendradarbiaudami su Lietuvių tautos žmonių bendruomenėmis, turi imtis veiksmingų priemonių šiai teisei įgyvendinti ir užtikrinti jos įgyvendinimą.
Straipsnis 40: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę į sutarčių sudarymą, sutarčių ir kitų konstruktyvių susitarimų, sudarytų su valstybėmis ir visomis valstybių funkcijas atliekančiomis organizacijomis ar jų teisių perėmėjams, pripažinimą, laikymąsi ir vykdymą, taip pat į tai, kad valstybės laikytųsi ir gerbtų tokias sutartis, susitarimus, ir kiti konstruktyvūs susitarimai.
Jokia šios Deklaracijos nuostata negali būti aiškinama kaip pažeidžianti arba atmetanti lietuvių ir jos bendruomenių pradinių tautos žmonių teises, numatytas sutartyse, susitarimuose ir kituose konstruktyviuose susitarimuose.
Straipsnis 41: Valstybės, visos valstybės funkcijas vykdančios organizacijos ir (ar) jų teisių perėmėjai, konsultuodamiesi ir bendradarbiaudami su lietuvių tautos žmonėmis ir jų bendruomenėmis, turi imtis veiksmingų priemonių, tarp jų ir teisėkūros priemonių, kad šios Deklaracijos tikslai būtų pasiekti.
Straipsnis 42: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę gauti finansinę ir techninę pagalbą iš valstybių, valstybės funkcijas vykdančių organizacijų ir (ar) jų teisių perėmėjų bei tarptautiniu bendradarbiavimu, kad galėtų įgyvendinti šioje Deklaracijoje numatytas teises.
Straipsnis 43: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę sąžiningomis procedūromis gauti ir operatyviai išspręsti konfliktus ir ginčus su valstybėmis ar kitomis šalimis, taip pat į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, jei pažeidžiamos jų asmeninės ir kolektyvinės teisės. Priimant tokius sprendimus, deramai atsižvelgiama į pirmykštės Lietuvių tautos žmonių papročius, tradicijas, normas ir teisės sistemas bei tarptautines žmogaus teises.
Straipsnis 44: Jungtinių Tautų sistemos organai ir specializuotos agentūros bei kitos tarpvyriausybinės organizacijos žinotų, kaip prisidėti prie visiško šios Deklaracijos nuostatų įgyvendinimo, inter alia, bendradarbiaudamos, siekdamos teikti finansinę ir techninę pagalbą. Turi būti nustatyti būdai ir priemonės, kaip užtikrinti lietuvių tautos dalyvavimą sprendžiant juos liečiančius klausimus.
Straipsnis 45: Jungtinės Tautos, jos organai, įskaitant Nuolatinį čiabuvių klausimų forumą, ir specializuotos agentūros, įskaitant šalies lygmeniu, valstybes, valstybines funkcijas atliekančias organizacijas ir (arba) jų įpėdinius, skatina laikytis ir visapusiškai taikyti šią Deklaracija ir imasi tolesnių priemonių veiksmingai įgyvendinti šią Deklaracija.
Straipsnis 46: Šioje Deklaracijoje nurodytos ir skelbiamos teisės yra minimalūs standartai, užtikrinantys lietuvių ir tautinių bendrijų išlikimą, orumą ir padėką.
Straipsnis 47: Visos aukščiau aprašytos, šioje Deklaracijoje nurodytos ir paskelbtos teisės ir laisvės vienodai garantuojamos Vyr[am]s ir Mot[eiri]ms, taip pat jų vaikams ir anūkams, kurie yra lietuvių ir jų bendruomenių pirmykštė tauta.
Straipsnis 48: Nė viena šios Deklaracijos nuostata negali būti aiškinama kaip pažeidžianti ar viršesnė už teises, kurias iš pradžių turėjo, šiuo metu turi ir/ar kurias ateityje gali įgyti pirmieji lietuvių tautos žmonės ir jų bendruomenės.
Straipsnis 49: Naudojantis šioje Deklaracijoje paskelbtomis teisėmis, gerbiamos žmogaus teisės.
Šioje Deklaracijoje išdėstytas nuostatas interpretuoti gali tik jos autorius ir išimtinai vadovaudamasis teisingumo, pagarbos žmogaus teisėms ir gero valdymo principais. gerumo ir kitų Šioje Deklaracijoje išdėstytų principų. Šį Raštą sudarė lietuvių tautos žmogus (čiabuvis) sąžiningai ir, kiek supratau rengimo metu, todėl ateityje ją gali redaguoti pats autorius. Kiekvienas vertas lietuvių tautybės palikuonis, išreiškęs savo valią, kaip bendraautoris gali panaudoti šia Deklaracija visų labui !
Apsisprendimo Raštas
Raštas P-XXII
Laisvos valios išreiškimas – apsisprendimas ir iškilmingas paskelbimas (deklaracija) teisių gyvai gimusio vyr[o] : mindaugo.
Mėnesio Elet 23 dieną 7519 Vasara gyvenimo rate pagal senąjį tautos kalendorių.(04.05.2022)
Iš praeities lietuvių tautos žemėse gyvas gimęs vyr[o] kūne vardu mindaugas iš praeities kilmingos vilčinskų šeimos. Įkūnytas šiame Pasaulyje, gimė 12 valandų 35 minutės, mėnesio Elet 21 dieną 7489 Vasara gyvenimo rate pagal senąjį žmonių tautos kalendorių. [04.05.1981’ Midgardo Žemėje [Planeta Žemė] mieste Kaunas, Lietuvos krašto žemėse, koordinatės : platuma : 54°53'59.9"N 23°55'14.4"E. aukštis virš jūros lygio 39 metrai, sūnus gyvo gimusio vyr[o] vardu «vidimantas», sūnus andriaus iš kilmingos vilčinskų šeimos ir gyvos gimusios mot[ers] vardu «vida», dukra viktoro iš kilmingos valūnų šeimos, susidariusių iš lietuvių žmonių tautos; Tėvų valia pagal kraują ir dvasia pavadino «mindaugo» vardu; Bendruomenės vyriausiasis : vyr[as] mindaugas iš vilčinsko(ų) giminės, iš praeities lietuvių žmonių tautos; Esantis šventos šeimos sajungoje su gyva gimusia mot[erim] vardu «inga» dukra gyvo gimusio vyr[o] vardu «gintautas» sūnus antano iš kilmingos tamošiūnų šeimos ir gyvos gimusios mot[ers] vardu «irena», dukra jono iš kilmingos paspirgelių šeimos, susidariusių iš praeities lietuvių žmonių tautos; Tėvas pagal kraują ir dvasia (4) gyvų gimusių Šventos šeimos sąjungoje vaikų
gimęs gyvas berniukas 23 dieną mėnesio Ramhat 7513 vasara gyvenimo rate pagal senąjį tautos kalendorių.(13.10.2004) 9 valandą 06 minutę, geografinės koordinatės :54°55'01.6"N 23°51'31.0"E. Aukštis virš jūros lygio: 67 m. Apdovanotas mūsų - Tėvų valia pagal kraują ir dvasia vardu «jonas»
gimęs gyvas berniukas 17 dieną mėnesio Ramhat 7523 vasara gyvenimo rate pagal senąjį tautos kalendorių.(09.10.2014) 6 valandą 30 minučių, geografinės koordinatės : platuma : 54°55'01.6"N 23°51'31.0"E. Aukštis virš jūros lygio: 67 m. Apdovanotas mūsų - Tėvų valia pagal kraują ir dvasia vardu «paulius»
gimęs gyvas berniukas 35 dieną mėnesio Heylet 7524 vasara gyvenimo rate pagal senąjį tautos kalendorių.(06.08.2016) 8 valandą 30 minučių, geografinės koordinatės : 52°37'44.9"N 10°05'09.0"E. Aukštis virš jūros lygio: 50 m. Apdovanotas mūsų - Tėvų valia pagal kraują ir dvasia vardu «benas»
gimus gyva mergaitė 09 dieną mėnesio Ramhat 7527 vasara gyvenimo rate pagal senąjį tautos kalendorių.(29.09.2018) 18 valandą 00 minučių, geografinės koordinatės : platuma : 52°37'44.9"N 10°05'09.0"E. Aukštis virš jūros lygio: 50 m. Apdovanotas mūsų - Tėvų valia pagal kraują ir dvasia vardu «luna»
Kiekvienas iš mūsų apdovanotas universalumo Dvasia, nemirtingos Dvasios, sažine, garbe, orumu, suverinia valia, protu ir kitais aukščiausiais talentais bei savybėmis ir yra šiame pasaulyje To, kuris visada buvo ir Didžiosios Motinos Verpėjos – Visatos Kūrėjos – apraiška.
Kiekvienas iš mūsų yra unikalaus seniausių vietinės tautos žmonių - lietuvių - baltų - genomo nešiotojas - tai yra pirminė tauta; vyr[as] mindaugas ir jo šeima nedalyvavo medicininiuose eksperimentuose, dirbtinai neredagavo genomo! Jie nedingo nei sausumoje, nei vandenyse.
Vyr[as] mindaugas, vadovaudamasis visuotinės Dvasios, Sąžinės, proto ir sąžiningumo principo vykdydamas įsipareigojimus, prisiimtus prieš Dangiškąją ir Žemiškąją Giminę, jų žmones, ankstesnės, dabartinės ir ateities kartas, suvokdami jiems patikėtą atsakomybę už taikos ir teisingumo atkūrimą, žmogaus garbės ir orumo triumfą Midgardo Žemėje (Žemės planetoje), su Tikslu:
Tarptautinės taikos ir saugumo atkūrimas ir palaikymas;
Draugiškų santykių tarp tautų plėtojimas, remiantis pagarba lygių teisių ir tautų apsisprendimo principui, bei kitų tinkamų priemonių taikymui pasaulyje stiprinti priėmimas;
Liaudies kontrolės vykdymas ir įgyvendinimas sprendžiant įvairaus pobūdžio žmonių problemas ir situacijas, ypač saugumo, ekonomikos, socialinės, kultūros, humanitarinės ir kitose srityse;
Atsikratyti karo grėsmės, priespaudos, bado ir kitų bėdų, patvirtinti tikėjimą žmogaus saviraiškos orumu ir verte, pagrindinėmis žmogaus teisėmis – vyro ir moters, gimusios pagal atvaizdą ir panašumą To, kuris visada buvo – pirmapradė Šviesa ir Didžioji Motina – Verpėjas, sukūrė jiems visatą;
Sąlygų kūrimas, prie kurių neabejotinai bus laikomasi visapusiškas teisingumas ir pagarba visiems.
Veiksmai atitinkantys principus
Visų suvereninių tautu lygiavertis pripažinimas.
Sąžiningai priimti vykdyti visus šiame laiške išvardintus įsipareigojimus.
Priimti taikius bet kokio tipo ginčo sprendimus, nekenkiant tautos teisingumui ir sąžiningumui.
Susilaikyti nuo bet kokių tautinių ar tarptautinių santykių grėsmes naudojant jėgą ar jos panaudojimą bet kokiu būdu, nesuderinamas su prieš tai išvardytais tikslais.
Susilaikyti teikiant pagalbą bet kam kas savo tikslams pasiekti prieštarauja šio rašto principams.
Siekti tikslų kurie neprieštarauja šio rašto principams tautinių ir tarptautinių taikos ir saugumo vystymui.
Šis raštas niekaip nesuteikia teisės vyr[ui] mindaugui kištis į kitų tautų vidaus reikalus, kita vertus šis principas neturi įtakos priimant būtiniausias ir pakankamas priemones palaikyti ar atstatyti taikai ir saugumui
tautiniuose ir ar tarptautiniuose santykiuose.
Vyr[as] mindaugas, atsižvelgdamas į pirmiau minėtus šios Rašto tikslus ir principus, patvirtindamas, kad bet kokia doktrina, politika ar praktika, kuri remiasi tautų ar žmonių pranašumu dėl nacionalinės kilmės arba rasinių, religinių, etninių ar kultūrinių skirtumų arba teigia, kad pranašumas, yra rasistinis, yra savavališkai netinkamas, teisiškai ne galiojantis, moraliai smerktinas, socialiai neteisingas, tvirtinimai, kad Pirmosios Tautos, naudodamiesi savo teisėmis, turi būti laisvos nuo bet kokios formos diskriminacijos, Susirūpinęs, kad pirmosios tautos tapo svetimos neteisybės aukomis, be kita ko, dėl jų kolonizacijos ir žemių, teritorijų ir išteklių atėmimo, o tai trukdo joms vykdyti, pagal savo teisę vystytis pagal savo poreikius ir interesus vientisumo, pripažinti, kad būtina gerbti ir skatinti neatimamas Pirmųjų Tautų teises, pagrįstas jų politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, taip pat jų kultūra, dvasinėmis tradicijomis, paveldu ir filosofija, ypač jų teises į savo žemes, teritorijas ir išteklius, pripažįstant ir turint gerbti bei skatinti Pirmųjų Tautų teises, atkreipiant dėmesį į tai, kad Pirmosios Tautos suvienija savo pastangas siekdamos politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio vystymosi ir padaryti galą visoms formoms, diskriminacijos ir priespaudos bet kurioje vietoje, ateitis yra įsitikinusi, kad pirmųjų tautų vykdoma įvykių, turinčių įtakos jas ir jų žemes, teritorijas ir išteklius, kontrolė leis joms išlaikyti ir stiprinti savo institucijas, kultūrą ir tradicijas, taip pat skatinti jų vystymąsi, atsižvelgiant į jų siekius ir poreikius. Pripažindami, kad pagarba Pirmųjų tautų žinioms, kultūrai ir tradicinėms praktikoms prisideda prie tvaraus ir teisingo vystymosi bei tinkamos aplinkos priežiūros, pabrėždamas Pirmųjų tautų demilitarizacijos ir žemių bei teritorijų indėlį į taiką, ekonominę ir socialinę pažangą ir vystymąsi, abipusio supratimo ir draugiškų santykių tarp pasaulio tautų, pakartodama, kad Jungtinių Tautų Chartija, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Tarptautinis žmonių ir politinių teisių paktas , ir Vienos deklaracija bei veiksmų programa, dar kartą patvirtina esminę visų tautų apsisprendimo teisės svarbą, kurių teismuose jos laisvai nustato savo politinį statusą, laisvai vykdo savo ekonominį, socialinį ir kultūrinį vystymąsi, būdamos įsitikinusios, kad Pirmųjų tautų teisių pripažinimas pagal šį Raštą prisidės prie darnaus ir pagrįsto vystymosi ir bendradarbiavimo santykių tarp tautų, teisingumo, pagarbos žmogaus teisėms principais, nediskriminavimas ir sąžiningumas, siekiant visus laikytis ir veiksmingai įgyvendinti visus savo įsipareigojimus, susijusius su Pirmosiomis Tautomis, įskaitant įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis;
Straipsnis 1: Vyr[as] mindaugas gimė laisvas su garbingu orumu ir kitomis visiškai neatimamomis teisėmis;
Straipsnis 2: Vyr[as] mindaugas turi šias teises,
Gyvybę, valia, neliečiamybę, teise į subjektyvumą, kad ir kur jis bebūtų;
Turi teisę į veiksmingą žalos atlyginimą iš kompetentingų ar nepriklausomų asmenų ir nešališkų teismų bei visų teisingumo reikalavimų laikymosi užtikrinant visas apsaugos galimybes;
Nesikišimas į pačio ir jo šeimos gyvenimą;
Gyvenamosios vietos(būsto) neliečiamumas, jo korespondencijos/komunikacijos (visų tipų) slaptumas;
Laisvas judėjimas ir gyvenamosios vietos pasirinkimas;
Išvykti iš ir į bet kurią šalį, įskaitant savo šalį, ir grįžti į savo šalį;
Garbės ir reputacijos apsauga, apsaugota nuo kišimosi ar kėsinimosi;
Ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo kitose šalyse ir naudotis šiuo prieglobsčiu;
Pilietybė
Šeimos sukurimas
Šeima yra natūrali ir pagrindinė visuomenės grupė, ir ji turi būti tautos ir valstybės saugoma.
Nuosavybės valdymas individualiai arba su kitais.
Minties, sąžinės ir religijos valia, ši teisė apima galimybę laisvai keisti savo tikėjimą ar įsitikinimus ir laisvai reikšti savo tikėjimą ar įsitikinimus vienam arba kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, garbinant ar atliekant veiklą religinių ir ritualinių apeigų metu ir kitą;
Nuomonių ir laisvo jų reiškimo valia (laisvė), ši teisė apima valią (laisvę) laisvai laikytis savo įsitikinimų ir bet kokiomis priemonėmis ir nepriklausomai nuo valstybės sienų laisvai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, įskaitant apie save ir savo artimuosius;
Valia (laisvė) susirinkimams ir sajungoms;
Dalyvauti savo šalies valdyme tiesiogiai arba per laisvai išrinktus atstovus;
Socialinė apsauga ir ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių, reikalingų jo orumui išlaikyti, įgyvendinimas, siekiant laisvai vystytis jo individualybei visuomenės pastangomis ir tarptautiniu bendradarbiavimu bei atsižvelgiant į kiekvienos tautos struktūrą ir išteklius;
Veikla, laisvas veiklos pasirinkimas, teisingos ir palankios veiklos sąlygos bei apsauga nuo neveiklumo;
Teisingą ir patenkinamą atlyginimą, užtikrinantį žmogaus vertą egzistavimą jo ir jo šeimos gerovei, o prireikus papildytą kitomis socialinės apsaugos priemonėmis;
Profesinių sąjungų kūrimas ir stojimas į profesines sąjungas siekiant apginti savo interesus;
Poilsis ir laisvalaikis;
Toks gyvenimo lygis, įskaitant maistą, drabužius, būstą, slauga ir būtinosios socialinės paslaugos, reikalingos išlaikyti savo ir artimųjų bei šeimos sveikatą, teisę į slaugą neveiklumo, ligos, neįgalumo, našlystės, senatvės ar kitokio veiklumo praradimo dėl aplinkybių, kurios priklauso neatsižvelgiant į aplinkybes;
Ne apmokamas mokslas;
Pilna tėvų teisė, taikant prioritetinę pirmenybę išrinkti mokslo tipą ir formą mūsų šeimos paaugliams;
Laisvas dalyvavimas visuomeniniame gyvenime, moksliniam progrese ir jo privalumų panaudojime;
Apsauga individualių moralinių / nematerialių, materialių interesų, būdamas mokslo, literatūros, meno kūrinių rezultatų autorius;
Socialinė / visuomeninė / bendruomeninė / tautinė ir tarptautinė tvarka, kuri yra išdėstyta šio rašto nustatytose teisės ir laisvės. gali būti visiškai įgyvendintos;
Straipsnis 3: Vyr[as] mindaugas, atsižvelgiant į jų tautos tradicijas ir papročius - vietiniai Lietuvių tautos žmonės - lietuviai - baltai, yra unikalaus ir nepakartojamo pirminės lietuvių tautos genomo nešiotojai, o taip pat yra patys žmonės, o tai paaiškinama daugumos vienybės principą,
ir dauguma vienybėje, traukianti pirmykščius lietuvių tautos žmones – lietuvius – baltus;
Straipsnis 4: Pirmosios Lietuvių tautos žmogus vyr[as] mindaugas turi teisę kolektyviai ir individualiai visapusiškai naudotis visomis aukščiau išvardintomis ir kitomis teisėmis. įskaitant tas, kurios pripažintos Jungtinių Tautų Chartijoje, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir su žmogaus teisėmis susijusiems tarptautinėje teisėje straipsnis;
Straipsnis 5: Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę būti laisvi nuo bet kokios diskriminacijos, išsaugodami savo teises. visų pirma diskriminacija dėl jų tautos kilmės arba individualybės.
Straipsnis 6: Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi apsisprendimo teisę. Remdamasis šia teisę, jis laisvai nustato savo politinį statusą ir laisvai vykdo ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą.
Straipsnis 7: Įgyvendindami savo apsisprendimo teisę, Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę į autonomiją ar savivaldą vidaus vietos reikalais, taip pat į savo autonominių funkcijų finansavimo būdus ir priemones.
Straipsnis 8: Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę išlaikyti ir stiprinti savo ypatingas politines, teisines, ekonomines, socialines ir kultūrines institucijas, išsaugodami teisę, jeigu jie to nori, visapusiškai dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje ir kultūrinėje veikloje, valstybės gyvenime.
Straipsnis 9: Kiekvienas «žmogus» – gimęs gyvas Vyr[as] ir ar Mot[eis] ir priklausantis pirminiai tautai tuo pačiu ir yra ši tauta, turi teisę į pilietybę – specialią teisinę prievolę susitarimo forma, pagal kurią jis turi visas ir neatimamas kreditoriaus-investuotojo teises su visomis teisėmis, įskaitant tiesioginės kontrolės teisę;
Straipsnis 10: Kiekvienas Lietuvių pirminei tautai priklausantis «žmogus» turi teisę į gyvybę, fizinę ir psichinę neliečiamybę, valią ir individualų saugumą. Lietuvių pirminės tautos žmonės turi kolektyvinę teisę gyventi laisvėje, taikoje ir saugiai kaip atskira tauta ir negali būti taikomas genocido ar kitoks smurto aktas, įskaitant priverstinį vaikų perkėlimą be laisvo ir informuoto sutikimo iš savo tėvų, artimiausių šeimos narių ir pačių vaikų.
Straipsnis 11: Pirminė Lietuvių Tauta ir kiekvienas jai priklausantis «žmogus» turi teisę nebūti prievartinio asimiliacijos poveikio, dėl kurio galėtų kilti grėsmė jų kultūros sunaikinimui padariniai.
Visos organizacijos, naudojančios valstybės fikcijas, vykdančios savo veiklą ant Lietuvos Žemių, privalo aprūpinti efektyvius perspėjimo mechanizmus ir teisines apsaugas prigimtinės Lietuvių tautos adžvilgiu:
Bet kokią veiklą, turinčia tikslą ar rezultato netekimo jų vientisumą kaip atskiras tautas ar jų kultūrines vertybes arba etninę kilmę.
bet koks veiksmas, kurio tikslas arba pasekmė yra jų žemių, teritorijų ar išteklių atėmimas.
priverstinis pirminės Lietuvių tautos perkėlimas bet kokia forma, kurio tikslas arba rezultatas yra pažeisti ar sumenkinti jų teises;
priverstinė asimiliacija ar integracija bet kokia forma;
bet kokios formos propaganda, kuria siekiama skatinti arba kurstyti prieš juos nukreiptą rasinę ar etninę diskriminaciją;
Straipsnis 12: Pirmosios Lietuvių tautos žmonės ir kiekvienas jai priklausantis žmogus turi teisę priklausyti prigimtiniai bendruomenei ar tautybei pagal šios bendruomenės ar tautybės tradicijas ir papročius. Naudojimasis tokia teise negali sukelti jokios diskriminacijos;
Straipsnis 13: Pirmosios Lietuvių tautos žmonės nepritars priverstiniam perkėlimui iš savo žemių ir teritorijų. Joks perkėlimas negali būti atliktas be laisvo, išankstinio ir informuoto atitinkamų pirmųjų Tautų sutikimo ir gali būti nutrauktas susitarimas, numatantis teisingą ir sąžiningą kompensaciją ir grąžinimo galimybes.
Straipsnis 14: Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę laikytis ir gaivinti savo kultūros tradicijas ir papročius. Tai apima teisę išsaugoti, saugoti ir plėtoti savo kultūros praeities, dabarties ir ateities raiškos formas, tokias kaip archeologines ir istorines vietas, materialinės kultūros paminklus, piešinius, skudurus, technologijas, vaizduojamąjį meną, literatūrą ir kt.
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos užtikrina teisinės apsaugos priemones efektyviais mechanizmais, kurie gali apimti restituciją, vystymąsi kartu su žmonėmis, susijusius su jų kultūrinę, intelektine, religine ir ikonišką nuosavybe, atimta be jų laisvo, išankstinio ir informuoto sutikimo. arba pažeidžia jos konus «įstatymus», tradicijas ir papročius.
Straipsnis 15: Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę laikytis, plėtoti ir perduoti savo dvasines ir religines tradicijas, papročius ir praktikas;
teisę be pašalinių dalyvavimo išsaugoti, saugoti ir aplankyti savo religinės ir kultūrinės reikšmės vietas;
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos privalo sąžiningai užtikrinti galimybę prieiti prie jų turimų religinių daiktų ir mirusiųjų artimųjų palaikų ir (arba) grąžinti juos į savo Žemes, į Tėvynę ir Gimtinę, skaidrūs ir veiksmingi mechanizmai, sukurti kartu su prigimtine tauta.
Straipsnis 16 : Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę prieštarauti, naudotis, tobulinti ir perduoti būsimoms kartoms savo palikimą (kalbas), tradicijas žodinio meno, filosofija, raštvedyba ir literatūrą, taip pat suteikti savo individualius pavadinimus ir vardus bendrijoms, vietom ir žmonėms, ir išsaugoti juos
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos, priima visus būtinus veiksmus pagal apsaugą tos bendrijos, pasirūpinti, kad lietuvių tautos Bendrijos būtų suprantamos politikos eigoje, teismų ir administraciniuose procesuose, jei tai būtina, taip pat informuoti apie suprantama esamą padėtį, kai padėtis keičiasi ar esant reikalui.
Straipsnis 17 : Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę kurti ir kontroliuoti savo mokslo sistemas ir mokymo įstaigas, aprūpinančius savo mokslą gimtąja šneka (kalba), tokiu pavyzdžiu, kad tai atitiktų jų kultūrą, principus,mokymo metodus ir apmokymus.
Kiekvienas «Žmogus» - gyvas Vyr[as] ir/ar Mot[eris] priklausantis pirminiai lietuvių tautai ir tuo pačiu metu esantiems ta tauta, ypatingai vaikai, turi teisė į visų formų ir lygiu valstybinio išsilavinimo be bet kokio tipo diskriminacijos.
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos, kartu su prigimtinėmis lietuvių žmonių tautomis imasi priemonių, kad kiekvienas (žmogus) priklausantis prigimtiniai lietuvių tautai ypatingai vaikai įskaitant ir tuos kurie nėra savo tautoje, turėtų prieigą prie mokslų įskaitant jų kultūrines tradicijas ir jų šneka (kalba);
Straipsnis : 18 Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę į savo kultūros, tradicijų, paveldo ir įsitikinimų orumą ir įvairovę, kuri turi būti tinkamai atspindėta švietimo ir visuomenės informavimo srityje.
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos, konsultuodamosi ir bendradarbiaudamos su atitinkamomis Lietuvos vietinėmis tautomis, imasi veiksmingų priemonių kovoti su išankstiniais nusistatymais, paaiškinti apie diskriminaciją, jos neigiamas pasekmes ir skatinti toleranciją, tarpusavio supratimą ir gerus santykius tarp Lietuvos čiabuvių ir visų kitų visuomenės sektorių.
Straipsnis 19 : Pirminių Lietuvių tautos žmonės turi teisę kurti savo žiniasklaidą, savo kalbomis ir gauti prieigą prie visų tipų žiniasklaidos, nepriklausančių pirminiai lietuvių tautai, be bet kokio tipo diskriminacijos.
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos imasi visų veiksmingų priemonių, kad aprūpintu tinkamą atspindį valstybinuose žiniasklaidos pranešimuose apie lietuvių tautų kultūrų įvairovę. Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos, be žalos dėl pilno aprūpinimo valios vardo išreiškimo turi prikelti privačių tipų žiniasklaidos priemones adekvačiai atspindėti informacija apie lietuvių tautų kultūrų įvairovę.
Straipsnis 20 : Kiekvienas «Žmogus», priklausantis pirminiai lietuvių tautai, turi pilną teisę vykdyti pilnas savo teises, taip pat įskaitant teisę nebūti diskriminuojamam veiklos ir sąžiningumo, darbo ar atlyginimo atžvilgiu.
Straipsnis 21 : Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę dalyvauti sprendžiant klausimus, kurie turėtų įtakos jų teisėms, per savo išrinktus atstovus pagal savo tvarką, taip pat išlaikyti ir plėtoti savo institucijas.
Straipsnis 22 : Visos valstybės funkcijas vykdančios organizacijos turi sąžiningai konsultuotis ir bendradarbiauti su atitinkamomis pirmosios Lietuvių tautos ir per joms atstovaujančias institucijas, kad gautų laisvą, išankstinį ir informuotą sutikimą prieš imdamiesi ir ar įgyvendinamos teisines ir administracines priemones, administracines priemones, kurios gali turėti jiems įtakos.
Straipsnis 23: Lietuvių pirminė tauta turi teisę išsaugoti ir plėtoti savo politines, ekonomines ir socialines sistemas ar institucijas bei užtikrinti savo lėšų panaudojimą. užtikrinti egzistavimą ir plėtrą bei laisvai užsiimti savo tradicine ir kita ūkine veikla. Lietuvių pirminė tauta, netekę pragyvenimo ir vystymosi lėšų, turi teisę į teisingą žalos atlyginimą.
Straipsnis 24: Lietuvių pirminė tauta turi teisę be diskriminacijos gerinti savo socialines ir ekonomines gyvenimo sąlygas, ypač tokiose srityse kaip švietimas, užimtumas, profesinis mokymas ir perkvalifikavimas, būstas, sanitarijos, sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga.
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos privalo imtis veiksmingų priemonių, o prireikus ir specialių priemonių, kad būtų užtikrintos nenutrūkstamos pirmykščių Lietuvių tautos socialinės-ekonominės gyvenimo sąlygos. Ypatingas dėmesys skiriamas pagyvenusių žmonių, moterų, vaikų ir neįgaliųjų, priklausančių pirmykščių Lietuvių tautai, teisėms ir specialiesiems poreikiams.
Straipsnis 25: įgyvendinant šią Deklaracija, ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvių pirminiai tautai priklausančių pagyvenusių žmonių, moterų, jaunimo, vaikų ir neįgaliųjų teisėms ir specialiesiems poreikiams.
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos kartu su Lietuvių pirmine tauta imasi priemonių užtikrinti, kad Lietuvos tautai priklausančios moterys (-ės) ir vaikai gautų apsaugą ir garantijas nuo visų formų smurto ir diskriminacijos.
Straipsnis 26: Pirminė Lietuvos Tauta turi teisę nustatyti prioritetus ir rengti strategijas, kad įgyvendintų savo teisę į vystymąsi. Visų pirma, Pirmosios tautos turi teisę aktyviai dalyvauti kuriant ir nustatant sveikatos, būsto ir kitas socialines bei ekonomines programas, kurios turi įtakos jas, ir, kiek įmanoma, įgyvendinti tokias programas per savo institucijas.
Straipsnis 27: Lietuvių pirminė tauta turi teisę į savo tradicinę mediciną ir saugoti savo gydomąsias praktikas, įskaitant svarbiausių vaistinių augalų, gyvūnų ir mineralų išsaugojimą. Kiekvienas Lietuvių pirminiai tautai priklausantis „žmogus“ taip pat turi teisę be jokios diskriminacijos gauti visų rūšių socialines ir medicinines paslaugas. Kiekvienas Lietuvių pirminiai tauta priklausantis „žmogus“ turi vienodą teisę turėti aukščiausią įmanomą fizinę ir psichinę sveikatą.
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos, sąžiningai, atvirai ir savanoriškai bendradarbiaudamos su Lietuvių pirminėms tautos bendruomenėmis, imasi visų būtinų veiksmų, kad palaipsniui būtų pasiektas tikslas – visapusiškai įgyvendinti šią teisę.
Straipsnis 28: Lietuvių pirminė tauta turi teisę išlaikyti ir stiprinti savo ypatingą Dvasinį kultūrinį ryšį su tradiciškai jiems priklausančiomis ar kitaip užimtomis ar naudojamomis žemėmis, teritorijomis, vandenimis ir pakrančių vandenimis bei kitais ištekliais ir prisiimti atsakomybę ateities kartoms šiuo atžvilgiu.
Straipsnis 29: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę į tradiciškai valdomas ar kitaip naudotas ar įgytas žemes, teritorijas ir išteklius. Pirmosios Lietuvos tautos turi teisę turėti, naudoti, plėtoti ar valdyti žemes, teritorijas ir išteklius, kuriuos jos turi pagal tradicinę nuosavybę ar kitą tradicinį užimtumą ar naudojimą, taip pat tas, kuriuos yra kitaip įsigytos.
Visos valstybės funkcijas vykdančios organizacijos užtikrina tokių žemių, teritorijų ir išteklių teisinį pripažinimą ir apsaugą. Toks pripažinimas vykdomas deramai gerbiant Lietuvių tautos papročius, tradicijas ir žemėvaldos sistemas.
Straipsnis 30: Visos valstybės funkcijas vykdančios organizacijos, deramai pripažindamos Pirmųjų Lietuvos Tautų įstatymus, tradicijas, papročius ir žemėvaldos sistemas, steigia ir kartu su atitinkamomis Pirmosiomis Lietuvos Tautomis įgyvendina teisingą, nepriklausomą, nešališką atviras ir skaidrus Pirmųjų Lietuvos tautų teisių, susijusių su jų žemėmis, teritorijomis ir ištekliais, įskaitant tradiciškai valdomas ar kitaip užimtas ar naudojamas, pripažinimo ir teisinio patvirtinimo procesas. Šiame procese turi teisę dalyvauti Lietuvių Pirminė tauta.
Straipsnis 31: Pirmosios Lietuvių tautos turi teisę gauti kompensaciją priemonėmis, kuri gali apimti restituciją arba, jei tai neįmanoma, teisingą kompensaciją už žemes, teritorijas ir išteklius, kuriuos jis tradiciškai valdė arba kuriuos jis kitaip užėmė ar naudojo ir kurios buvo bendrai naudojamos, buvo susvetimtos, užimtos, naudojamos arba dėl kurių buvo padaryta žala. padaryta be jo laisvo, išankstinio ir informuoto sutikimo.
Jei su tautomis nėra savanoriškai susitarta kitaip, tokia kompensacija suteikiama vienodos kokybės, dydžio ir teisinio statuso žemėmis, teritorijomis ir ištekliais arba pinigine kompensacija ar kitokia atitinkama kompensacija abipusiai, sąžiningai, savanoriškas ir informuotas Pirmosios Lietuvių tautos sutikimas.
Straipsnis 32: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę į išsaugojimą ir apsaugą aplinkos ir savo žemių ar teritorijų bei išteklių gamybinį pajėgumą. Visos organizacijos, atliekančios valstybės funkcijas, turėtų kurti ir įgyvendinti pagalbos tautai programas, kad būtų užtikrintas toks išsaugojimas ir apsauga be jokios diskriminacijos. Visos organizacijos, atliekančios valstybės funkcijas privalo imtis veiksmingų priemonių, kad būtų užkirstas kelias pavojingų medžiagų laikymui tautos žemėse ir teritorijose arba pavojingų medžiagų įvežimui į tautos žemę ar teritorijas be jų laisvo, išankstinio ir informuoto sutikimo. Visos valstybės funkcijas vykdančios organizacijos turi imtis veiksmingų priemonių, kad prireikus būtų tinkamai vykdomos tautos sveikatos stebėsenos, išsaugojimo ir atkūrimo programos, tokios kokios jos yra rengiamos ir vykdomos Pirmosios Lietuvių tautos.
Straipsnis 33: Pirminė lietuvių tauta turi šventą teisę į taiką.
Karinė veikla pirminės lietuvių tautos žemėse ar teritorijose yra griežtai draudžiama, išskyrus atvejus, kai yra savanoriškai išreikštas ir informuotas sutikimas, lietuvių tautų prašymas.
Valstybės, prieš panaudodamos lietuvių tautos žemes ar teritorijas karinei veiklai, tinkamai konsultuojasi su lietuvių tauta tinkamais būdais, o ypač per jiems atstovaujančias institucijas.
Straipsnis 34: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę saugoti, kontroliuoti ir plėtoti savo kultūros paveldą, tradicines žinias ir tradicinės kultūros išraiškos formas, taip pat savo gimtųjų žinių, technologijų ir kultūros apraiškas, įskaitant <<žmogiškuosius>> ir genetinius išteklius, sėklos, vaistai, faunos savybių ir floros, žodinių tradicijų, literatūros kūrinių, piešinių, sporto ir tradicinių žaidimų bei vaizduojamojo ir scenos meno pažinimas. Iš pradžių lietuvių tauta taip pat turi teisę saugoti, kontroliuoti žinias ir tradicinės kultūros išraiškos formas.
Straipsnis 35: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę nustatyti prioritetus ir kurti savo žemių ar teritorijų ir kitų išteklių plėtros ar naudojimo strategijas.
Visos valstybines funkcijas vykdančios organizacijos turi konsultuotis ir geranoriškai bendradarbiauti su atitinkamomis lietuvių tautomis per savo atstovaujamas institucijas, siekdamos užsitikrinti jų laisvą ir informuotą išankstinį pritarimą bet kokiam projektui, turinčiam įtakos jų žemėms ar teritorijoms ir kitiems ištekliams, ypač ryšys su mineralų, vandens ar kitų išteklių kūrimu, naudojimu ar eksploatavimu.
Imasi sąžiningo ir teisingo atlyginimo už bet kokią tokią veiklą ir imasi atitinkamų priemonių, kad būtų sumažintas neigiamas jos poveikis aplinkai, ekonomikai, bendruomenei, kultūrai ir (arba) pirmykščių Lietuvos žmonių dvasiniam vystymuisi.
Straipsnis 36: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę apibrėžti save arba savo etninę priklausomybę pagal savo papročius ir tradicijas.
Pirmosios lietuvių tautos turi teisę savo tvarka nustatyti struktūras ir rinkti narius į savo institucijas.
Straipsnis 37: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę propaguoti, plėtoti ir išsaugoti savo institucines struktūras ir savo ypatingus papročius, dvasingumą, tradicijas, procedūras, praktikas, o ten, kur yra, teisines sistemas ar papročius, vadovaudamiesi sąžiningumo principais, sąžiningumu ir geranoriškumu ir laisva Valia.
Straipsnis 38: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę nustatyti atskirų asmenų pareigas savo bendruomenių atžvilgiu.
Straipsnis 39: Pirminė Lietuvių tauta, ypač tos bendruomenės, kurias skiria tarptautinės sienos, turi teisę palaikyti ir plėtoti ryšius, santykius ir bendradarbiavimą, taip pat ir susijusius su dvasine, kultūrine, politine, ekonomine ir socialine veikla, su tais, kurie yra jų sudėties dalis, taip pat su kitomis tautomis už „valstybės sienų“ be jokių apribojimų.
Valstybės ir visos valstybės funkcijas vykdančios organizacijos, konsultuodamosi ir bendradarbiaudami su Lietuvių tautos žmonių bendruomenėmis, turi imtis veiksmingų priemonių šiai teisei įgyvendinti ir užtikrinti jos įgyvendinimą.
Straipsnis 40: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę į sutarčių sudarymą, sutarčių ir kitų konstruktyvių susitarimų, sudarytų su valstybėmis ir visomis valstybių funkcijas atliekančiomis organizacijomis ar jų teisių perėmėjams, pripažinimą, laikymąsi ir vykdymą, taip pat į tai, kad valstybės laikytųsi ir gerbtų tokias sutartis, susitarimus, ir kiti konstruktyvūs susitarimai.
Jokia šios Deklaracijos nuostata negali būti aiškinama kaip pažeidžianti arba atmetanti lietuvių ir jos bendruomenių pradinių tautos žmonių teises, numatytas sutartyse, susitarimuose ir kituose konstruktyviuose susitarimuose.
Straipsnis 41: Valstybės, visos valstybės funkcijas vykdančios organizacijos ir (ar) jų teisių perėmėjai, konsultuodamiesi ir bendradarbiaudami su lietuvių tautos žmonėmis ir jų bendruomenėmis, turi imtis veiksmingų priemonių, tarp jų ir teisėkūros priemonių, kad šios Deklaracijos tikslai būtų pasiekti.
Straipsnis 42: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę gauti finansinę ir techninę pagalbą iš valstybių, valstybės funkcijas vykdančių organizacijų ir (ar) jų teisių perėmėjų bei tarptautiniu bendradarbiavimu, kad galėtų įgyvendinti Šiame rašte numatytas teises.
Straipsnis 43: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę sąžiningomis procedūromis gauti ir operatyviai išspręsti konfliktus ir ginčus su valstybėmis ar kitomis šalimis, taip pat į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, jei pažeidžiamos jų asmeninės ir kolektyvinės teisės. Priimant tokius sprendimus, deramai atsižvelgiama į pirmykštės Lietuvių tautos žmonių papročius, tradicijas, normas ir teisės sistemas bei tarptautines žmogaus teises.
Straipsnis 44: Jungtinių Tautų sistemos organai ir specializuotos agentūros bei kitos tarpvyriausybinės organizacijos žinotų, kaip prisidėti prie visiško šios Deklaracijos nuostatų įgyvendinimo, inter alia, bendradarbiaudamos, siekdamos teikti finansinę ir techninę pagalbą. Turi būti nustatyti būdai ir priemonės, kaip užtikrinti lietuvių tautos dalyvavimą sprendžiant juos liečiančius klausimus.
Straipsnis 45: Jungtinės Tautos, jos organai, įskaitant Nuolatinį čiabuvių klausimų forumą, ir specializuotos agentūros, įskaitant šalies lygmeniu, valstybes, valstybines funkcijas atliekančias organizacijas ir (arba) jų įpėdinius, skatina laikytis ir visapusiškai taikyti Šią Deklaracija ir imasi tolesnių priemonių veiksmingai įgyvendinti šią Deklaracija.
Straipsnis 46: Šiame Rašte nurodytos ir skelbiamos teisės yra minimalūs standartai, užtikrinantys lietuvių ir tautinių bendrijų išlikimą, orumą ir padėką.
Straipsnis 47: Visos aukščiau aprašytos, Šiame Rašte nurodytos ir paskelbtos teisės ir laisvės vienodai garantuojamos Vyr[am]s ir Mot[eiri]ms, taip pat jų vaikams ir anūkams, kurie yra lietuvių ir jų bendruomenių pirmykštė tauta.
Straipsnis 48: Nė viena šio Rašto nuostata negali būti aiškinama kaip pažeidžianti ar viršesnė už teises, kurias iš pradžių turėjo, šiuo metu turi ir/ar kurias ateityje gali įgyti pirmieji lietuvių tautos žmonės ir jų bendruomenės.
Straipsnis 49: Naudojantis šioje Deklaracijoje paskelbtomis teisėmis, gerbiamos žmogaus teisės.
Šioje Deklaracijoje išdėstytas nuostatas interpretuoti gali tik jos autorius ir išimtinai vadovaudamasis teisingumo, pagarbos žmogaus teisėms ir gero valdymo principais. gerumo ir kitų Šiame Rašte išdėstytų principų. Šį Raštą sudarė lietuvių tautos žmogus (čiabuvis) sąžiningai ir, kiek supratau rengimo metu, todėl ateityje ją gali redaguoti pats autorius. Kiekvienas vertas lietuvių tautybės palikuonis, išreiškęs savo valią, kaip bendraautoris gali panaudoti šį Raštą visų labui !
Apsisprendimo Raštas
Raštas P-XXII
Laisvos valios išreiškimas – apsisprendimas ir iškilmingas paskelbimas (deklaracija) teisių gyvai gimusio vyr[o] : mindaugo.
Mėnesio Elet 23 dieną 7519 Vasara gyvenimo rate pagal senąjį tautos kalendorių.(04.05.2022)
Iš praeities lietuvių tautos žemėse gyvas gimęs vyr[o] kūne vardu mindaugas iš praeities kilmingos vilčinskų šeimos. Įkūnytas šiame Pasaulyje, gimė 12 valandų 35 minutės, mėnesio Elet 21 dieną 7489 Vasara gyvenimo rate pagal senąjį žmonių tautos kalendorių. [04.05.1981’ Midgardo Žemėje [Planeta Žemė] mieste Kaunas, Lietuvos krašto žemėse, koordinatės : platuma : 54°53'59.9"N 23°55'14.4"E. aukštis virš jūros lygio 39 metrai, sūnus gyvo gimusio vyr[o] vardu «vidimantas», sūnus andriaus iš kilmingos vilčinskų šeimos ir gyvos gimusios mot[ers] vardu «vida», dukra viktoro iš kilmingos valūnų šeimos, susidariusių iš lietuvių žmonių tautos; Tėvų valia pagal kraują ir dvasia pavadino «mindaugo» vardu; Bendruomenės vyriausiasis : vyr[as] mindaugas iš vilčinsko(ų) giminės, iš praeities lietuvių žmonių tautos; Esantis šventos šeimos sajungoje su gyva gimusia mot[erim] vardu «inga» dukra gyvo gimusio vyr[o] vardu «gintautas» sūnus antano iš kilmingos tamošiūnų šeimos ir gyvos gimusios mot[ers] vardu «irena», dukra jono iš kilmingos paspirgelių šeimos, susidariusių iš praeities lietuvių žmonių tautos; Tėvas pagal kraują ir dvasia (4) gyvų gimusių Šventos šeimos sąjungoje vaikų
gimęs gyvas berniukas 23 dieną mėnesio Ramhat 7513 vasara gyvenimo rate pagal senąjį tautos kalendorių.(13.10.2004) 9 valandą 06 minutę, geografinės koordinatės :54°55'01.6"N 23°51'31.0"E. Aukštis virš jūros lygio: 67 m. Apdovanotas mūsų - Tėvų valia pagal kraują ir dvasia vardu «jonas»
gimęs gyvas berniukas 17 dieną mėnesio Ramhat 7523 vasara gyvenimo rate pagal senąjį tautos kalendorių.(09.10.2014) 6 valandą 30 minučių, geografinės koordinatės : platuma : 54°55'01.6"N 23°51'31.0"E. Aukštis virš jūros lygio: 67 m. Apdovanotas mūsų - Tėvų valia pagal kraują ir dvasia vardu «paulius»
gimęs gyvas berniukas 35 dieną mėnesio Heylet 7524 vasara gyvenimo rate pagal senąjį tautos kalendorių.(06.08.2016) 8 valandą 30 minučių, geografinės koordinatės : 52°37'44.9"N 10°05'09.0"E. Aukštis virš jūros lygio: 50 m. Apdovanotas mūsų - Tėvų valia pagal kraują ir dvasia vardu «benas»
gimus gyva mergaitė 09 dieną mėnesio Ramhat 7527 vasara gyvenimo rate pagal senąjį tautos kalendorių.(29.09.2018) 18 valandą 00 minučių, geografinės koordinatės : platuma : 52°37'44.9"N 10°05'09.0"E. Aukštis virš jūros lygio: 50 m. Apdovanotas mūsų - Tėvų valia pagal kraują ir dvasia vardu «luna»
Kiekvienas iš mūsų apdovanotas universalumo Dvasia, nemirtingos Dvasios, sažine, garbe, orumu, suverinia valia, protu ir kitais aukščiausiais talentais bei savybėmis ir yra šiame pasaulyje To, kuris visada buvo ir Didžiosios Motinos Verpėjos – Visatos Kūrėjos – apraiška.
Kiekvienas iš mūsų yra unikalaus seniausių vietinės tautos žmonių - lietuvių - baltų - genomo nešiotojas - tai yra pirminė tauta; vyr[as] mindaugas ir jo šeima nedalyvavo medicininiuose eksperimentuose, dirbtinai neredagavo genomo! Jie nedingo nei sausumoje, nei vandenyse.
Vyr[as] mindaugas, vadovaudamasis visuotinės Dvasios, Sąžinės, proto ir sąžiningumo principo vykdydamas įsipareigojimus, prisiimtus prieš Dangiškąją ir Žemiškąją Giminę, jų žmones, ankstesnės, dabartinės ir ateities kartas, suvokdami jiems patikėtą atsakomybę už taikos ir teisingumo atkūrimą, žmogaus garbės ir orumo triumfą Midgardo Žemėje (Žemės planetoje), su Tikslu:
Tarptautinės taikos ir saugumo atkūrimas ir palaikymas;
Draugiškų santykių tarp tautų plėtojimas, remiantis pagarba lygių teisių ir tautų apsisprendimo principui, bei kitų tinkamų priemonių taikymui pasaulyje stiprinti priėmimas;
Liaudies kontrolės vykdymas ir įgyvendinimas sprendžiant įvairaus pobūdžio žmonių problemas ir situacijas, ypač saugumo, ekonomikos, socialinės, kultūros, humanitarinės ir kitose srityse;
Atsikratyti karo grėsmės, priespaudos, bado ir kitų bėdų, patvirtinti tikėjimą žmogaus saviraiškos orumu ir verte, pagrindinėmis žmogaus teisėmis – vyro ir moters, gimusios pagal atvaizdą ir panašumą To, kuris visada buvo – pirmapradė Šviesa ir Didžioji Motina – Verpėjas, sukūrė jiems visatą;
Sąlygų kūrimas, prie kurių neabejotinai bus laikomasi visapusiškas teisingumas ir pagarba visiems.
Veiksmai atitinkantys principus
Visų suvereninių tautu lygiavertis pripažinimas.
Sąžiningai priimti vykdyti visus šiame laiške išvardintus įsipareigojimus.
Priimti taikius bet kokio tipo ginčo sprendimus, nekenkiant tautos teisingumui ir sąžiningumui.
Susilaikyti nuo bet kokių tautinių ar tarptautinių santykių grėsmes naudojant jėgą ar jos panaudojimą bet kokiu būdu, nesuderinamas su prieš tai išvardytais tikslais.
Susilaikyti teikiant pagalbą bet kam kas savo tikslams pasiekti prieštarauja šio rašto principams.
Siekti tikslų kurie neprieštarauja šio rašto principams tautinių ir tarptautinių taikos ir saugumo vystymui.
Šis raštas niekaip nesuteikia teisės vyr[ui] mindaugui kištis į kitų tautų vidaus reikalus, kita vertus šis principas neturi įtakos priimant būtiniausias ir pakankamas priemones palaikyti ar atstatyti taikai ir saugumui
tautiniuose ir ar tarptautiniuose santykiuose.
Vyr[as] mindaugas, atsižvelgdamas į pirmiau minėtus šios Rašto tikslus ir principus, patvirtindamas, kad bet kokia doktrina, politika ar praktika, kuri remiasi tautų ar žmonių pranašumu dėl nacionalinės kilmės arba rasinių, religinių, etninių ar kultūrinių skirtumų arba teigia, kad pranašumas, yra rasistinis, yra savavališkai netinkamas, teisiškai ne galiojantis, moraliai smerktinas, socialiai neteisingas, tvirtinimai, kad Pirmosios Tautos, naudodamiesi savo teisėmis, turi būti laisvos nuo bet kokios formos diskriminacijos, Susirūpinęs, kad pirmosios tautos tapo svetimos neteisybės aukomis, be kita ko, dėl jų kolonizacijos ir žemių, teritorijų ir išteklių atėmimo, o tai trukdo joms vykdyti, pagal savo teisę vystytis pagal savo poreikius ir interesus vientisumo, pripažinti, kad būtina gerbti ir skatinti neatimamas Pirmųjų Tautų teises, pagrįstas jų politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, taip pat jų kultūra, dvasinėmis tradicijomis, paveldu ir filosofija, ypač jų teises į savo žemes, teritorijas ir išteklius, pripažįstant ir turint gerbti bei skatinti Pirmųjų Tautų teises, atkreipiant dėmesį į tai, kad Pirmosios Tautos suvienija savo pastangas siekdamos politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio vystymosi ir padaryti galą visoms formoms, diskriminacijos ir priespaudos bet kurioje vietoje, ateitis yra įsitikinusi, kad pirmųjų tautų vykdoma įvykių, turinčių įtakos jas ir jų žemes, teritorijas ir išteklius, kontrolė leis joms išlaikyti ir stiprinti savo institucijas, kultūrą ir tradicijas, taip pat skatinti jų vystymąsi, atsižvelgiant į jų siekius ir poreikius. Pripažindami, kad pagarba Pirmųjų tautų žinioms, kultūrai ir tradicinėms praktikoms prisideda prie tvaraus ir teisingo vystymosi bei tinkamos aplinkos priežiūros, pabrėždamas Pirmųjų tautų demilitarizacijos ir žemių bei teritorijų indėlį į taiką, ekonominę ir socialinę pažangą ir vystymąsi, abipusio supratimo ir draugiškų santykių tarp pasaulio tautų, pakartodama, kad Jungtinių Tautų Chartija, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Tarptautinis žmonių ir politinių teisių paktas , ir Vienos deklaracija bei veiksmų programa, dar kartą patvirtina esminę visų tautų apsisprendimo teisės svarbą, kurių teismuose jos laisvai nustato savo politinį statusą, laisvai vykdo savo ekonominį, socialinį ir kultūrinį vystymąsi, būdamos įsitikinusios, kad Pirmųjų tautų teisių pripažinimas pagal šį Raštą prisidės prie darnaus ir pagrįsto vystymosi ir bendradarbiavimo santykių tarp tautų, teisingumo, pagarbos žmogaus teisėms principais, nediskriminavimas ir sąžiningumas, siekiant visus laikytis ir veiksmingai įgyvendinti visus savo įsipareigojimus, susijusius su Pirmosiomis Tautomis, įskaitant įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis;
Straipsnis 1: Vyr[as] mindaugas gimė laisvas su garbingu orumu ir kitomis visiškai neatimamomis teisėmis;
Straipsnis 2: Vyr[as] mindaugas turi šias teises,
Gyvybę, valia, neliečiamybę, teise į subjektyvumą, kad ir kur jis bebūtų;
Turi teisę į veiksmingą žalos atlyginimą iš kompetentingų ar nepriklausomų asmenų ir nešališkų teismų bei visų teisingumo reikalavimų laikymosi užtikrinant visas apsaugos galimybes;
Nesikišimas į pačio ir jo šeimos gyvenimą;
Gyvenamosios vietos(būsto) neliečiamumas, jo korespondencijos/komunikacijos (visų tipų) slaptumas;
Laisvas judėjimas ir gyvenamosios vietos pasirinkimas;
Išvykti iš ir į bet kurią šalį, įskaitant savo šalį, ir grįžti į savo šalį;
Garbės ir reputacijos apsauga, apsaugota nuo kišimosi ar kėsinimosi;
Ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo kitose šalyse ir naudotis šiuo prieglobsčiu;
Pilietybė
Šeimos sukurimas
Šeima yra natūrali ir pagrindinė visuomenės grupė, ir ji turi būti tautos ir valstybės saugoma.
Nuosavybės valdymas individualiai arba su kitais.
Minties, sąžinės ir religijos valia, ši teisė apima galimybę laisvai keisti savo tikėjimą ar įsitikinimus ir laisvai reikšti savo tikėjimą ar įsitikinimus vienam arba kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, garbinant ar atliekant veiklą religinių ir ritualinių apeigų metu ir kitą;
Nuomonių ir laisvo jų reiškimo valia (laisvė), ši teisė apima valią (laisvę) laisvai laikytis savo įsitikinimų ir bet kokiomis priemonėmis ir nepriklausomai nuo valstybės sienų laisvai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, įskaitant apie save ir savo artimuosius;
Valia (laisvė) susirinkimams ir sajungoms;
Dalyvauti savo šalies valdyme tiesiogiai arba per laisvai išrinktus atstovus;
Socialinė apsauga ir ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių, reikalingų jo orumui išlaikyti, įgyvendinimas, siekiant laisvai vystytis jo individualybei visuomenės pastangomis ir tarptautiniu bendradarbiavimu bei atsižvelgiant į kiekvienos tautos struktūrą ir išteklius;
Veikla, laisvas veiklos pasirinkimas, teisingos ir palankios veiklos sąlygos bei apsauga nuo neveiklumo;
Teisingą ir patenkinamą atlyginimą, užtikrinantį žmogaus vertą egzistavimą jo ir jo šeimos gerovei, o prireikus papildytą kitomis socialinės apsaugos priemonėmis;
Profesinių sąjungų kūrimas ir stojimas į profesines sąjungas siekiant apginti savo interesus;
Poilsis ir laisvalaikis;
Toks gyvenimo lygis, įskaitant maistą, drabužius, būstą, slauga ir būtinosios socialinės paslaugos, reikalingos išlaikyti savo ir artimųjų bei šeimos sveikatą, teisę į slaugą neveiklumo, ligos, neįgalumo, našlystės, senatvės ar kitokio veiklumo praradimo dėl aplinkybių, kurios priklauso neatsižvelgiant į aplinkybes;
Ne apmokamas mokslas;
Pilna tėvų teisė, taikant prioritetinę pirmenybę išrinkti mokslo tipą ir formą mūsų šeimos paaugliams;
Laisvas dalyvavimas visuomeniniame gyvenime, moksliniam progrese ir jo privalumų panaudojime;
Apsauga individualių moralinių / nematerialių, materialių interesų, būdamas mokslo, literatūros, meno kūrinių rezultatų autorius;
Socialinė / visuomeninė / bendruomeninė / tautinė ir tarptautinė tvarka, kuri yra išdėstyta šio rašto nustatytose teisės ir laisvės. gali būti visiškai įgyvendintos;
Straipsnis 3: Vyr[as] mindaugas, atsižvelgiant į jų tautos tradicijas ir papročius - vietiniai Lietuvių tautos žmonės - lietuviai - baltai, yra unikalaus ir nepakartojamo pirminės lietuvių tautos genomo nešiotojai, o taip pat yra patys žmonės, o tai paaiškinama daugumos vienybės principą,
ir dauguma vienybėje, traukianti pirmykščius lietuvių tautos žmones – lietuvius – baltus;
Straipsnis 4: Pirmosios Lietuvių tautos žmogus vyr[as] mindaugas turi teisę kolektyviai ir individualiai visapusiškai naudotis visomis aukščiau išvardintomis ir kitomis teisėmis. įskaitant tas, kurios pripažintos Jungtinių Tautų Chartijoje, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir su žmogaus teisėmis susijusiems tarptautinėje teisėje straipsnis;
Straipsnis 5: Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę būti laisvi nuo bet kokios diskriminacijos, išsaugodami savo teises. visų pirma diskriminacija dėl jų tautos kilmės arba individualybės.
Straipsnis 6: Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi apsisprendimo teisę. Remdamasis šia teisę, jis laisvai nustato savo politinį statusą ir laisvai vykdo ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą.
Straipsnis 7: Įgyvendindami savo apsisprendimo teisę, Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę į autonomiją ar savivaldą vidaus vietos reikalais, taip pat į savo autonominių funkcijų finansavimo būdus ir priemones.
Straipsnis 8: Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę išlaikyti ir stiprinti savo ypatingas politines, teisines, ekonomines, socialines ir kultūrines institucijas, išsaugodami teisę, jeigu jie to nori, visapusiškai dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje ir kultūrinėje veikloje, valstybės gyvenime.
Straipsnis 9: Kiekvienas «žmogus» – gimęs gyvas Vyr[as] ir ar Mot[eis] ir priklausantis pirminiai tautai tuo pačiu ir yra ši tauta, turi teisę į pilietybę – specialią teisinę prievolę susitarimo forma, pagal kurią jis turi visas ir neatimamas kreditoriaus-investuotojo teises su visomis teisėmis, įskaitant tiesioginės kontrolės teisę;
Straipsnis 10: Kiekvienas Lietuvių pirminei tautai priklausantis «žmogus» turi teisę į gyvybę, fizinę ir psichinę neliečiamybę, valią ir individualų saugumą. Lietuvių pirminės tautos žmonės turi kolektyvinę teisę gyventi laisvėje, taikoje ir saugiai kaip atskira tauta ir negali būti taikomas genocido ar kitoks smurto aktas, įskaitant priverstinį vaikų perkėlimą be laisvo ir informuoto sutikimo iš savo tėvų, artimiausių šeimos narių ir pačių vaikų.
Straipsnis 11: Pirminė Lietuvių Tauta ir kiekvienas jai priklausantis «žmogus» turi teisę nebūti prievartinio asimiliacijos poveikio, dėl kurio galėtų kilti grėsmė jų kultūros sunaikinimui padariniai.
Visos organizacijos, naudojančios valstybės fikcijas, vykdančios savo veiklą ant Lietuvos Žemių, privalo aprūpinti efektyvius perspėjimo mechanizmus ir teisines apsaugas prigimtinės Lietuvių tautos adžvilgiu:
Bet kokią veiklą, turinčia tikslą ar rezultato netekimo jų vientisumą kaip atskiras tautas ar jų kultūrines vertybes arba etninę kilmę.
bet koks veiksmas, kurio tikslas arba pasekmė yra jų žemių, teritorijų ar išteklių atėmimas.
priverstinis pirminės Lietuvių tautos perkėlimas bet kokia forma, kurio tikslas arba rezultatas yra pažeisti ar sumenkinti jų teises;
priverstinė asimiliacija ar integracija bet kokia forma;
bet kokios formos propaganda, kuria siekiama skatinti arba kurstyti prieš juos nukreiptą rasinę ar etninę diskriminaciją;
Straipsnis 12: Pirmosios Lietuvių tautos žmonės ir kiekvienas jai priklausantis žmogus turi teisę priklausyti prigimtiniai bendruomenei ar tautybei pagal šios bendruomenės ar tautybės tradicijas ir papročius. Naudojimasis tokia teise negali sukelti jokios diskriminacijos;
Straipsnis 13: Pirmosios Lietuvių tautos žmonės nepritars priverstiniam perkėlimui iš savo žemių ir teritorijų. Joks perkėlimas negali būti atliktas be laisvo, išankstinio ir informuoto atitinkamų pirmųjų Tautų sutikimo ir gali būti nutrauktas susitarimas, numatantis teisingą ir sąžiningą kompensaciją ir grąžinimo galimybes.
Straipsnis 14: Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę laikytis ir gaivinti savo kultūros tradicijas ir papročius. Tai apima teisę išsaugoti, saugoti ir plėtoti savo kultūros praeities, dabarties ir ateities raiškos formas, tokias kaip archeologines ir istorines vietas, materialinės kultūros paminklus, piešinius, skudurus, technologijas, vaizduojamąjį meną, literatūrą ir kt.
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos užtikrina teisinės apsaugos priemones efektyviais mechanizmais, kurie gali apimti restituciją, vystymąsi kartu su žmonėmis, susijusius su jų kultūrinę, intelektine, religine ir ikonišką nuosavybe, atimta be jų laisvo, išankstinio ir informuoto sutikimo. arba pažeidžia jos konus «įstatymus», tradicijas ir papročius.
Straipsnis 15: Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę laikytis, plėtoti ir perduoti savo dvasines ir religines tradicijas, papročius ir praktikas;
teisę be pašalinių dalyvavimo išsaugoti, saugoti ir aplankyti savo religinės ir kultūrinės reikšmės vietas;
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos privalo sąžiningai užtikrinti galimybę prieiti prie jų turimų religinių daiktų ir mirusiųjų artimųjų palaikų ir (arba) grąžinti juos į savo Žemes, į Tėvynę ir Gimtinę, skaidrūs ir veiksmingi mechanizmai, sukurti kartu su prigimtine tauta.
Straipsnis 16 : Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę prieštarauti, naudotis, tobulinti ir perduoti būsimoms kartoms savo palikimą (kalbas), tradicijas žodinio meno, filosofija, raštvedyba ir literatūrą, taip pat suteikti savo individualius pavadinimus ir vardus bendrijoms, vietom ir žmonėms, ir išsaugoti juos
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos, priima visus būtinus veiksmus pagal apsaugą tos bendrijos, pasirūpinti, kad lietuvių tautos Bendrijos būtų suprantamos politikos eigoje, teismų ir administraciniuose procesuose, jei tai būtina, taip pat informuoti apie suprantama esamą padėtį, kai padėtis keičiasi ar esant reikalui.
Straipsnis 17 : Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę kurti ir kontroliuoti savo mokslo sistemas ir mokymo įstaigas, aprūpinančius savo mokslą gimtąja šneka (kalba), tokiu pavyzdžiu, kad tai atitiktų jų kultūrą, principus,mokymo metodus ir apmokymus.
Kiekvienas «Žmogus» - gyvas Vyr[as] ir/ar Mot[eris] priklausantis pirminiai lietuvių tautai ir tuo pačiu metu esantiems ta tauta, ypatingai vaikai, turi teisė į visų formų ir lygiu valstybinio išsilavinimo be bet kokio tipo diskriminacijos.
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos, kartu su prigimtinėmis lietuvių žmonių tautomis imasi priemonių, kad kiekvienas (žmogus) priklausantis prigimtiniai lietuvių tautai ypatingai vaikai įskaitant ir tuos kurie nėra savo tautoje, turėtų prieigą prie mokslų įskaitant jų kultūrines tradicijas ir jų šneka (kalba);
Straipsnis : 18 Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę į savo kultūros, tradicijų, paveldo ir įsitikinimų orumą ir įvairovę, kuri turi būti tinkamai atspindėta švietimo ir visuomenės informavimo srityje.
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos, konsultuodamosi ir bendradarbiaudamos su atitinkamomis Lietuvos vietinėmis tautomis, imasi veiksmingų priemonių kovoti su išankstiniais nusistatymais, paaiškinti apie diskriminaciją, jos neigiamas pasekmes ir skatinti toleranciją, tarpusavio supratimą ir gerus santykius tarp Lietuvos čiabuvių ir visų kitų visuomenės sektorių.
Straipsnis 19 : Pirminių Lietuvių tautos žmonės turi teisę kurti savo žiniasklaidą, savo kalbomis ir gauti prieigą prie visų tipų žiniasklaidos, nepriklausančių pirminiai lietuvių tautai, be bet kokio tipo diskriminacijos.
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos imasi visų veiksmingų priemonių, kad aprūpintu tinkamą atspindį valstybinuose žiniasklaidos pranešimuose apie lietuvių tautų kultūrų įvairovę. Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos, be žalos dėl pilno aprūpinimo valios vardo išreiškimo turi prikelti privačių tipų žiniasklaidos priemones adekvačiai atspindėti informacija apie lietuvių tautų kultūrų įvairovę.
Straipsnis 20 : Kiekvienas «Žmogus», priklausantis pirminiai lietuvių tautai, turi pilną teisę vykdyti pilnas savo teises, taip pat įskaitant teisę nebūti diskriminuojamam veiklos ir sąžiningumo, darbo ar atlyginimo atžvilgiu.
Straipsnis 21 : Pirmosios Lietuvių tautos žmonės turi teisę dalyvauti sprendžiant klausimus, kurie turėtų įtakos jų teisėms, per savo išrinktus atstovus pagal savo tvarką, taip pat išlaikyti ir plėtoti savo institucijas.
Straipsnis 22 : Visos valstybės funkcijas vykdančios organizacijos turi sąžiningai konsultuotis ir bendradarbiauti su atitinkamomis pirmosios Lietuvių tautos ir per joms atstovaujančias institucijas, kad gautų laisvą, išankstinį ir informuotą sutikimą prieš imdamiesi ir ar įgyvendinamos teisines ir administracines priemones, administracines priemones, kurios gali turėti jiems įtakos.
Straipsnis 23: Lietuvių pirminė tauta turi teisę išsaugoti ir plėtoti savo politines, ekonomines ir socialines sistemas ar institucijas bei užtikrinti savo lėšų panaudojimą. užtikrinti egzistavimą ir plėtrą bei laisvai užsiimti savo tradicine ir kita ūkine veikla. Lietuvių pirminė tauta, netekę pragyvenimo ir vystymosi lėšų, turi teisę į teisingą žalos atlyginimą.
Straipsnis 24: Lietuvių pirminė tauta turi teisę be diskriminacijos gerinti savo socialines ir ekonomines gyvenimo sąlygas, ypač tokiose srityse kaip švietimas, užimtumas, profesinis mokymas ir perkvalifikavimas, būstas, sanitarijos, sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga.
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos privalo imtis veiksmingų priemonių, o prireikus ir specialių priemonių, kad būtų užtikrintos nenutrūkstamos pirmykščių Lietuvių tautos socialinės-ekonominės gyvenimo sąlygos. Ypatingas dėmesys skiriamas pagyvenusių žmonių, moterų, vaikų ir neįgaliųjų, priklausančių pirmykščių Lietuvių tautai, teisėms ir specialiesiems poreikiams.
Straipsnis 25: įgyvendinant šią Chartiją, ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvių pirminiai tautai priklausančių pagyvenusių žmonių, moterų, jaunimo, vaikų ir neįgaliųjų teisėms ir specialiesiems poreikiams.
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos kartu su Lietuvių pirmine tauta imasi priemonių užtikrinti, kad Lietuvos tautai priklausančios moterys (-ės) ir vaikai gautų apsaugą ir garantijas nuo visų formų smurto ir diskriminacijos.
Straipsnis 26: Pirminė Lietuvos Tauta turi teisę nustatyti prioritetus ir rengti strategijas, kad įgyvendintų savo teisę į vystymąsi. Visų pirma, Pirmosios tautos turi teisę aktyviai dalyvauti kuriant ir nustatant sveikatos, būsto ir kitas socialines bei ekonomines programas, kurios turi įtakos jas, ir, kiek įmanoma, įgyvendinti tokias programas per savo institucijas.
Straipsnis 27: Lietuvių pirminė tauta turi teisę į savo tradicinę mediciną ir saugoti savo gydomąsias praktikas, įskaitant svarbiausių vaistinių augalų, gyvūnų ir mineralų išsaugojimą. Kiekvienas Lietuvių pirminiai tautai priklausantis „žmogus“ taip pat turi teisę be jokios diskriminacijos gauti visų rūšių socialines ir medicinines paslaugas. Kiekvienas Lietuvių pirminiai tauta priklausantis „žmogus“ turi vienodą teisę turėti aukščiausią įmanomą fizinę ir psichinę sveikatą.
Visos valstybės funkcijas atliekančios organizacijos, sąžiningai, atvirai ir savanoriškai bendradarbiaudamos su Lietuvių pirminėms tautos bendruomenėmis, imasi visų būtinų veiksmų, kad palaipsniui būtų pasiektas tikslas – visapusiškai įgyvendinti šią teisę.
Straipsnis 28: Lietuvių pirminė tauta turi teisę išlaikyti ir stiprinti savo ypatingą Dvasinį kultūrinį ryšį su tradiciškai jiems priklausančiomis ar kitaip užimtomis ar naudojamomis žemėmis, teritorijomis, vandenimis ir pakrančių vandenimis bei kitais ištekliais ir prisiimti atsakomybę ateities kartoms šiuo atžvilgiu.
Straipsnis 29: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę į tradiciškai valdomas ar kitaip naudotas ar įgytas žemes, teritorijas ir išteklius. Pirmosios Lietuvos tautos turi teisę turėti, naudoti, plėtoti ar valdyti žemes, teritorijas ir išteklius, kuriuos jos turi pagal tradicinę nuosavybę ar kitą tradicinį užimtumą ar naudojimą, taip pat tas, kuriuos yra kitaip įsigytos.
Visos valstybės funkcijas vykdančios organizacijos užtikrina tokių žemių, teritorijų ir išteklių teisinį pripažinimą ir apsaugą. Toks pripažinimas vykdomas deramai gerbiant Lietuvių tautos papročius, tradicijas ir žemėvaldos sistemas.
Straipsnis 30: Visos valstybės funkcijas vykdančios organizacijos, deramai pripažindamos Pirmųjų Lietuvos Tautų įstatymus, tradicijas, papročius ir žemėvaldos sistemas, steigia ir kartu su atitinkamomis Pirmosiomis Lietuvos Tautomis įgyvendina teisingą, nepriklausomą, nešališką atviras ir skaidrus Pirmųjų Lietuvos tautų teisių, susijusių su jų žemėmis, teritorijomis ir ištekliais, įskaitant tradiciškai valdomas ar kitaip užimtas ar naudojamas, pripažinimo ir teisinio patvirtinimo procesas. Šiame procese turi teisę dalyvauti Lietuvių Pirminė tauta.
Straipsnis 31: Pirmosios Lietuvių tautos turi teisę gauti kompensaciją priemonėmis, kuri gali apimti restituciją arba, jei tai neįmanoma, teisingą kompensaciją už žemes, teritorijas ir išteklius, kuriuos jis tradiciškai valdė arba kuriuos jis kitaip užėmė ar naudojo ir kurios buvo bendrai naudojamos, buvo susvetimtos, užimtos, naudojamos arba dėl kurių buvo padaryta žala. padaryta be jo laisvo, išankstinio ir informuoto sutikimo.
Jei su tautomis nėra savanoriškai susitarta kitaip, tokia kompensacija suteikiama vienodos kokybės, dydžio ir teisinio statuso žemėmis, teritorijomis ir ištekliais arba pinigine kompensacija ar kitokia atitinkama kompensacija abipusiai, sąžiningai, savanoriškas ir informuotas Pirmosios Lietuvių tautos sutikimas.
Straipsnis 32: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę į išsaugojimą ir apsaugą aplinkos ir savo žemių ar teritorijų bei išteklių gamybinį pajėgumą. Visos organizacijos, atliekančios valstybės funkcijas, turėtų kurti ir įgyvendinti pagalbos tautai programas, kad būtų užtikrintas toks išsaugojimas ir apsauga be jokios diskriminacijos. Visos organizacijos, atliekančios valstybės funkcijas privalo imtis veiksmingų priemonių, kad būtų užkirstas kelias pavojingų medžiagų laikymui tautos žemėse ir teritorijose arba pavojingų medžiagų įvežimui į tautos žemę ar teritorijas be jų laisvo, išankstinio ir informuoto sutikimo. Visos valstybės funkcijas vykdančios organizacijos turi imtis veiksmingų priemonių, kad prireikus būtų tinkamai vykdomos tautos sveikatos stebėsenos, išsaugojimo ir atkūrimo programos, tokios kokios jos yra rengiamos ir vykdomos Pirmosios Lietuvių tautos.
Straipsnis 33: Pirminė lietuvių tauta turi šventą teisę į taiką.
Karinė veikla pirminės lietuvių tautos žemėse ar teritorijose yra griežtai draudžiama, išskyrus atvejus, kai yra savanoriškai išreikštas ir informuotas sutikimas, lietuvių tautų prašymas.
Valstybės, prieš panaudodamos lietuvių tautos žemes ar teritorijas karinei veiklai, tinkamai konsultuojasi su lietuvių tauta tinkamais būdais, o ypač per jiems atstovaujančias institucijas.
Straipsnis 34: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę saugoti, kontroliuoti ir plėtoti savo kultūros paveldą, tradicines žinias ir tradicinės kultūros išraiškos formas, taip pat savo gimtųjų žinių, technologijų ir kultūros apraiškas, įskaitant <<žmogiškuosius>> ir genetinius išteklius, sėklos, vaistai, faunos savybių ir floros, žodinių tradicijų, literatūros kūrinių, piešinių, sporto ir tradicinių žaidimų bei vaizduojamojo ir scenos meno pažinimas. Iš pradžių lietuvių tauta taip pat turi teisę saugoti, kontroliuoti žinias ir tradicinės kultūros išraiškos formas.
Straipsnis 35: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę nustatyti prioritetus ir kurti savo žemių ar teritorijų ir kitų išteklių plėtros ar naudojimo strategijas.
Visos valstybines funkcijas vykdančios organizacijos turi konsultuotis ir geranoriškai bendradarbiauti su atitinkamomis lietuvių tautomis per savo atstovaujamas institucijas, siekdamos užsitikrinti jų laisvą ir informuotą išankstinį pritarimą bet kokiam projektui, turinčiam įtakos jų žemėms ar teritorijoms ir kitiems ištekliams, ypač ryšys su mineralų, vandens ar kitų išteklių kūrimu, naudojimu ar eksploatavimu.
Imasi sąžiningo ir teisingo atlyginimo už bet kokią tokią veiklą ir imasi atitinkamų priemonių, kad būtų sumažintas neigiamas jos poveikis aplinkai, ekonomikai, bendruomenei, kultūrai ir (arba) pirmykščių Lietuvos žmonių dvasiniam vystymuisi.
Straipsnis 36: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę apibrėžti save arba savo etninę priklausomybę pagal savo papročius ir tradicijas.
Pirmosios lietuvių tautos turi teisę savo tvarka nustatyti struktūras ir rinkti narius į savo institucijas.
Straipsnis 37: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę propaguoti, plėtoti ir išsaugoti savo institucines struktūras ir savo ypatingus papročius, dvasingumą, tradicijas, procedūras, praktikas, o ten, kur yra, teisines sistemas ar papročius, vadovaudamiesi sąžiningumo principais, sąžiningumu ir geranoriškumu ir laisva Valia.
Straipsnis 38: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę nustatyti atskirų asmenų pareigas savo bendruomenių atžvilgiu.
Straipsnis 39: Pirminė Lietuvių tauta, ypač tos bendruomenės, kurias skiria tarptautinės sienos, turi teisę palaikyti ir plėtoti ryšius, santykius ir bendradarbiavimą, taip pat ir susijusius su dvasine, kultūrine, politine, ekonomine ir socialine veikla, su tais, kurie yra jų sudėties dalis, taip pat su kitomis tautomis už „valstybės sienų“ be jokių apribojimų.
Valstybės ir visos valstybės funkcijas vykdančios organizacijos, konsultuodamosi ir bendradarbiaudami su Lietuvių tautos žmonių bendruomenėmis, turi imtis veiksmingų priemonių šiai teisei įgyvendinti ir užtikrinti jos įgyvendinimą.
Straipsnis 40: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę į sutarčių sudarymą, sutarčių ir kitų konstruktyvių susitarimų, sudarytų su valstybėmis ir visomis valstybių funkcijas atliekančiomis organizacijomis ar jų teisių perėmėjams, pripažinimą, laikymąsi ir vykdymą, taip pat į tai, kad valstybės laikytųsi ir gerbtų tokias sutartis, susitarimus, ir kiti konstruktyvūs susitarimai.
Jokia šios Chartijos nuostata negali būti aiškinama kaip pažeidžianti arba atmetanti lietuvių ir jos bendruomenių pradinių tautos žmonių teises, numatytas sutartyse, susitarimuose ir kituose konstruktyviuose susitarimuose.
Straipsnis 41: Valstybės, visos valstybės funkcijas vykdančios organizacijos ir (ar) jų teisių perėmėjai, konsultuodamiesi ir bendradarbiaudami su lietuvių tautos žmonėmis ir jų bendruomenėmis, turi imtis veiksmingų priemonių, tarp jų ir teisėkūros priemonių, kad šios Deklaracijos tikslai būtų pasiekti.
Straipsnis 42: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę gauti finansinę ir techninę pagalbą iš valstybių, valstybės funkcijas vykdančių organizacijų ir (ar) jų teisių perėmėjų bei tarptautiniu bendradarbiavimu, kad galėtų įgyvendinti Šiame rašte numatytas teises.
Straipsnis 43: Pirminė Lietuvių tauta turi teisę sąžiningomis procedūromis gauti ir operatyviai išspręsti konfliktus ir ginčus su valstybėmis ar kitomis šalimis, taip pat į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, jei pažeidžiamos jų asmeninės ir kolektyvinės teisės. Priimant tokius sprendimus, deramai atsižvelgiama į pirmykštės Lietuvių tautos žmonių papročius, tradicijas, normas ir teisės sistemas bei tarptautines žmogaus teises.
Straipsnis 44: Jungtinių Tautų sistemos organai ir specializuotos agentūros bei kitos tarpvyriausybinės organizacijos žinotų, kaip prisidėti prie visiško šios Chartijos nuostatų įgyvendinimo, inter alia, bendradarbiaudamos, siekdamos teikti finansinę ir techninę pagalbą. Turi būti nustatyti būdai ir priemonės, kaip užtikrinti lietuvių tautos dalyvavimą sprendžiant juos liečiančius klausimus.
Straipsnis 45: Jungtinės Tautos, jos organai, įskaitant Nuolatinį čiabuvių klausimų forumą, ir specializuotos agentūros, įskaitant šalies lygmeniu, valstybes, valstybines funkcijas atliekančias organizacijas ir (arba) jų įpėdinius, skatina laikytis ir visapusiškai taikyti Šią Chartiją ir imasi tolesnių priemonių veiksmingai įgyvendinti šią Chartiją.
Straipsnis 46: Šiame Rašte nurodytos ir skelbiamos teisės yra minimalūs standartai, užtikrinantys lietuvių ir tautinių bendrijų išlikimą, orumą ir padėką.
Straipsnis 47: Visos aukščiau aprašytos, Šiame Rašte nurodytos ir paskelbtos teisės ir laisvės vienodai garantuojamos Vyr[am]s ir Mot[eiri]ms, taip pat jų vaikams ir anūkams, kurie yra lietuvių ir jų bendruomenių pirmykštė tauta.
Straipsnis 48: Nė viena šio Rašto nuostata negali būti aiškinama kaip pažeidžianti ar viršesnė už teises, kurias iš pradžių turėjo, šiuo metu turi ir/ar kurias ateityje gali įgyti pirmieji lietuvių tautos žmonės ir jų bendruomenės.
Straipsnis 49: Naudojantis Šiame Rašte paskelbtomis teisėmis, gerbiamos žmogaus teisės.
Šiame Rašte išdėstytas nuostatas interpretuoti gali tik jos autorius ir išimtinai vadovaudamasis teisingumo, pagarbos žmogaus teisėms ir gero valdymo principais. gerumo ir kitų Šiame Rašte išdėstytų principų. Šį Raštą sudarė lietuvių tautos žmogus (čiabuvis) sąžiningai ir, kiek supratau rengimo metu, todėl ateityje ją gali redaguoti pats autorius. Kiekvienas vertas lietuvių tautybės palikuonis, išreiškęs savo valią, kaip bendraautoris gali panaudoti šį Raštą visų labui !